Už romanus „Bėgūnai“ (2008) ir „Jokūbo knygos“ (2014) laimėjo dvi svarbiausios Lenkijoje literatūros premijos „Nike“ statulėles ir penkis skaitytojų apdovanojimus, vadinamąjį skaitytojų „Nike“. Už romaną „Bėgūnai“ 2018 m. rašytoja apdovanota „The Man Booker International Prize“.
Tokarczuk kūryba dažniausiai pristatoma kaip magiškasis realizmas, įkvėptas Carlo Gustavo Jungo psichoanalizės. Viename interviu Tokarczuk teigė: „Mane domina žmonių patiriamas pasaulio sudėtingumas. Realu ir tikra yra tai, kas mus veikia, daro mums įtaką.“ Svarbus elementas, jungiantis Tokarczuk kūrinius, yra istorija. Jos personažai gyvena praeityje arba praeitis daro įtaką dabarčiai. Autorės personažai gyvena dvigubame chaose – metafiziniame ir istoriniame. Tokiu būdu rašytoja rodo pasaulio sudėtingumą ir jo dviprasmiškumą. Tokarczuk kūryboje žmonės yra tik asmenys, pasiklydę tarp galingų ir pavojingų istorinių įvykių, kurių prasmės negalime suprasti. Dažna Tokarczuk kūrinių tema taip pat yra kelionės. Jos personažai keliauja po pasaulį, o judėjimas iš vienos vietos į kitą įgauna simbolinę reikšmę.
Taip pat verta paminėti, kad Tokarczuk yra feministė, kovotoja už ekologiją, žinoma kaip gyvūnų teisių gynėja, įvairių ekologinių ar demokratinių kampanijų dalyvė.
Taip pat žiūrėkite: Nobelio literatūros premija po pertraukos sugrįžta: kas ir kodėl tapo šių metų laureatais?
Olga Tokarczuk (1962) – Sulechuve (Liubušo vaivadija) gimusi lenkų rašytoja, eseistė, scenaristė, poetė, psichologė, 17 knygų autorė jau gan neblogai žinoma Lietuvos skaitytojams. Į lietuvių kalbą išversti jos romanai: „Praamžiai ir kiti laikai“ (Prawiek i inne czasy), „Dienos namai, nakties namai“ (Dom dzienny, dom nocny), „Bėgūnai“ (Bieguni). Tokarczuk knygos išverstos į daugiau nei 10 kalbų, tarp jų ir į lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų bei čekų kalbas.
Tokarczuk kelis kartus viešėjo Lietuvoje: 1999 m. susitikimas su ja vyko Vilniaus universitete, 2017 m. vasarą rašytoja taip pat dalyvavo viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų Nidoje. 1998–2003 metais Olga Tokarczuk turėjo mažą leidyklą, mielai lietuviams skambančiu pavadinimu „Ruta“.
Rašytoja baigė psichologijos studijas Varšuvos universitete. Studijų metu savanoriavo, rūpindamasi žmonėmis su psichikos sutrikimais. Baigusi mokslus, dirbo psichoterapeute psichinės sveikatos klinikoje Valbžyche. Įgytą patirtį plačiai išnaudoja savo kūryboje.
Debiutavo 1979 m. publikuodama apysakas. Pirmasis Olgos Tokarczuk romanas „Knygos žmonių kelionė“ (Podróż ludzi Księgi) pasirodė 1993 m., o didžiausia sėkmė atėjo, kai išleido romaną „Praamžiai ir kiti laikai“. Po šios knygos pasirodymo Tokarczuk metė psichoterapeutės darbą ir atsidėjo vien rašymui. Gyvena Vroclave ir Krajanove, vietovėje Centriniuose Sudetuose, toli nuo pasaulio šurmulio.
Pagal O.Tokarczuk kūrybą pastatyta spektaklių ir filmų. Agnieszkos Holland filmas „Pėdsakas“ (Pokot), paremtas Tokarczuk romanu „Vesk savo plūgą per mirusiųjų kaulus“ „Kino pavasario“ metu buvo rodomas ir Lietuvoje.
Teresa Dalecka yra Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Polonistikos centro asistentė, lenkų literatūros ir jos recepcijos Lietuvoje tyrėja, verčianti lietuvių literatūrą į lenkų kalbą.
