S.Aleksijevič ketvirtadienį, po to, kai paaiškėjo, kad jai skirta Nobelio literatūros premija, surengė spaudos konferenciją. Čia ji kalbėjo ne tik apie literatūrą, padėtį Baltarusijoje – rašytoja išsakė ir tai, ką ji mano apie šiuolaikinę Rusiją.
„Gerasis Rusijos pasaulis, humanitarinis Rusijos pasaulis, tas pasaulis, kuriam iki šiol visi lenkiasi – literatūrai, baletui, didžiai muzikai – taip, šį pasaulį aš myliu, – spaudos konferencijos Minske metu pareiškė autorė. – Tačiau aš nemėgstu Berijos, Stalino, Putino, Šoigu pasaulio – tai ne mano pasaulis.“
Ji sakė, kad pagrindinė to priežastis – tai, kad Rusijoje net 86 proc. žmonių „džiaugėsi tuo, kad buvo žudomi žmonės Donecke, juokėsi iš tų vadinamųjų chocholų, ir iki šiol vis dar yra žmonių, kurie mano, kad viską galima išspręsti jėga“.
Atsakydama į dažnus klausimus apie Vladimirą Putiną ji ne kartą piešė jo kaip despoto ir populisto paveikslą, sakydama, kad jis plauna žmonėms smegenis, norėdamas įrašyti savo vardą į tariamai didžiosios Rusijos atgaivinimo projektą.
Informacinis karas
Praėjusių metų kovo mėnesį „Le Monde“ publikavo straipsnį, kuriame, dar prieš Krymo aneksiją, ji kalbėjo apie tai, kaip V.Putinas stengiasi pakelti savo reitingus ir gauti žmonių paramą karui Ukrainoje.
Jam pavyko nukreipti dėmesį ir agresiją į homoseksualus ir „Pussy Riot“
Televizija ir laikraščiai paklusniai pradėjo informacinį karą prieš naują Kijevo valdžią: ten neva įvyko valstybinis perversmas, į valdžią atėjo fašistai, prie Vakarų Ukrainos sienų – šimtai pabėgėlių, visur persekiojami žydai, deginamos stačiatikių cerkvės, rusiškai kalbėti draudžiama, – rašė būsimoji Nobelio premijos laureatė. – Štai ką girdi rusų auditorija kiekvieną dieną. Jai plaunamos smegenys.“
Nauji tikslai, priemonės senos. Duodama interviu „Le Figaro“ ji irgi kalbėjo apie tai, kokį propagandinį karą vykdo Rusijos valdžia, šįkart – vidaus politikos tikslais. „Jam pavyko nukreipti dėmesį ir agresiją į homoseksualus ir „Pussy Riot“, – sakė rašytoja.
Pasiryžęs bet kam
Kalbėdama apie tai, kodėl V.Putinas Rusijoje toks populiarus, ji sakė, kad prezidentas įkūnija daugelio šios šalies žmonių siekį atgaivinti senus laikus. „Žmonės V.Putino asmenyje mato tą, kuris įkūnija buvusią didybę“, – teigė ji „Le Figaro“.
Jis sakė, kad 20 metų Rusijoje buvo kalbama apie tai, jog kuriama vakarietiška valstybė, tačiau liberalizmo užuominos išnyko labai staigiai. Žaidimas Vakarais baigėsi, dabar bandoma įteigti, kad Vakarai išgyvena nuopolį, o V.Putinas imasi tradicinių vertybių gynėjo vaidmens.
Praėjusių metų liepą „Le Monde“ publikacijoje, pavadintoje „Rusijoje vis mažiau demokratijos“, ji rašė apie nacionalizmo išaugimą šalyje, kuriuo Kremlius naudojasi, uždegdamas „rusiško keršto“ liepsnas.
Kremlius atvirai kalba, kad Vakarai visada buvo ir liks pagrindiniai Rusijos priešai
„Kremlius atvirai kalba, kad Vakarai visada buvo ir liks pagrindiniai Rusijos priešai, – pažymėjo ji. – Vakarai kaltinami viskuo: Sovietų Sąjungos griuvimu, Černobylio katastrofa, „Kursko“ tragedija. Netgi internetą sugalvojo Vakarų specialiosios tarnybos. Doleris gi – tiesiog popierėlis, kuris vis tiek nieko vertas. O juk ir Krymas mūsų!“
S.Aleksijevič rašo, kad V.Putinas pasiryžęs bet kam, kad grąžintų Rusijai buvusį spindesį, netgi jeigu tam prireiks žaisti žemiausiais liaudies instinktais.