J.V.Žukas Vilniaus knygų mugėje pristatė atsiminimų knygą „Be užuolankų“.
Šioje knygoje jis aprašo įvykius nuo sovietmečio iki 2007 metų, kada gavo brigados generolo laipsnį.
Diskusijoje J.V.Žukas pirmą kartą prabilo ir apie vėlesnius įvykius, kurie atsidurs dabar rašomoje antroje atsiminimų dalyje.
Prezidentės siūlymo tapti Lietuvos kariuomenės vadu karininkas sulaukė atsiliepęs telefonu Briuselyje, kur atstovavo Lietuvai NATO kariniame komitete.
„2014 metais man buvo likę dar metai iki kadencijos pabaigos. Sulaukiau skambučio ir kitame ryšio gale buvo prezidentė Grybauskaitė. Ji pasakė: kviečiu jus tapti Lietuvos kariuomenės vadu“, – kalbėjo J.V.Žukas.
Grįžus į Lietuvą, laukė pirmasis pokalbis, kuris generolui giliai įsirėžė į atmintį.
„Kai grįžau į Lietuvą, patarėjai siūlė pasiruošti pristatyti idėjas dėl kariuomenės. Pasakiau, kad nieko labai nesiruošiu, gerai pažįstu Lietuvos kariuomenę ir jeigu reikės, aš ją pristatysiu. Pasitikėjau savimi ir nepuoliau drebančiomis rankomis schemų braižyti“, – kalbėjo J.V.Žukas.
„Atėjau į tą susitikimą, mes susėdome prie stalo, susitikimas truko pusę valandos. Per jį aš neištariau nė žodžio. Visą laiką kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė – ji buvo labai užsidegusi. O po to pasakė – gerai, dabar eik į Seimą“, – prisiminė generolas.
Per pirmuosius mėnesius vadovaujant kariuomenei J.V.Žukas apsisprendė – būtina grąžinti šauktinius. D.Grybauskaitė iš pradžių dvejojo, bet vėliau sutiko.
„Susipažinau su situacija, kaip viskas vyksta Lietuvos kariuomenėje, apvažiavau dalinius. Pamačiau, kad uniformos suplyšusios, ekipuotės nėra, viskas nuskurę, kareivių nėra, vienas Algirdo batalionas sukomplektuotas 65 procentais, kiti mažiau nei 50 proc.
Tada nuėjau vėl pas prezidentę Grybauskaitę ir pasakiau – nieko kitaip nebus, reikia grąžinti šaukimą. Ateidavo tiek savanorių, kiek išeidavo profesionalų. Pasakiau, kad kitos išeities nėra. Ji iš pradžių sako – nieko nebus, tai praeities dalykas, pažiūrėk, koks partijų požiūris. Bet po ilgesnio pokalbio įtikinau. Kai ji tuo patikėjo, ėmėsi veiksmų ir atsistojo į tą pusę, kad reikia grąžinti šaukimą, reikia sukomplektuoti kariuomenę ir kurti mišrią kariuomenę“, – pasakojo J.V.Žukas.
Apie dalinio šaukimo į Lietuvos kariuomenę grąžinimą D.Grybauskaitė ir J.V.Žukas paskelbė 2015 metų vasarį.
D.Grybauskaitė teigia, kad jai niekada nėra tekę suabejoti J.V.Žuko profesionalumu, principais ir vertybėmis.
„Generolas Jonas Vytautas Žukas – karys iš pašaukimo. Dėl to nė karto nekilo abejonių. Nei 2014-aisiais skiriant generolą Kariuomenės vadu, nei kada nors vėliau. Ne vien dėl pasirengimo ar biografijos su Aukščiausiosios Tarybos gynimu 1991 metų sausį, bet ir dėl tvirtų principų bei vertybių, tarp kurių svarbiausia – pareiga tarnauti Lietuvai“, – tokiu komentaru su 15min prieš knygos pristatymą pasidalijo prezidentė.
Savo knygoje J.V.Žukas dalijasi autentiškais prisiminimais apie tarnybą sovietinėje kariuomenėje, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą, Lietuvos kariuomenės kūrimą.
Knygą išleido leidykla „Vox Altera“. Dalį knygos ištraukų paskelbė portalas 15min.
Karininko tarnybai didelę įtaką padarė patirtis Vokietijoje – jis ten porą metų studijavo, vėliau ėjo Lietuvos gynybos atašė pareigas.
J.V.Žukas Vilniaus knygų mugės diskusijoje sakė nesutinkantis su politikais, kurie viešai abejoja Vokietijos gynybos įsipareigojimais Lietuvai.
Jis sakė esąs tikras, kad Vokietija laikysis pažadų, o diskusijas dėl brigados dislokavimo terminų įvertino kaip neprofesionalias.
„Jeigu pasiektas susitarimas Bundesvere ir su vokiečių politikais, tai to susitarimo bus laikomasi, aš tuo nė kiek neabejoju“, – sakė J.V.Žukas.
