Kad ir ko menininkė imtųsi, jos darbai visada išsiskiria pusiausvyros tarp poetiško, žaismingo ir humoristinio stiliaus paieškomis. Šiemet būtent Olgos pieštas plakatas puošia lapkričio 16–17 dienomis Menų spaustuvėje vyksiantį festivalį „Vaikų knygų sala“.
Lapkričio 13–15 dienomis Vilniuje, UNESCO literatūros mieste, taip pat vyks vaikų literatūros industrijos dienos „Kūrėjų sala“. Daugybę vaikų literatūros mylėtojų, rašytojų, dailininkų, agentų, leidėjų ir studentų vienijantis renginys šiemet daug dėmesio skirs cenzūros vaikų literatūroje temai. Olga Capdevila viešės festivalyje, bendraus su skaitytojais ir industrijos atstovais, o lapkričio 13 d. ves kūrybines dirbtuves Vilniaus dailės akademijoje.
Su Olga kalbamės apie kūrybiškumą, cenzūrą ir savicenzūrą ir pragyvenimą iš mėgstamos veiklos Barselonoje.
– Neapsiribojate viena kryptimi – nuo iliustracijų knygoms, spaudai ir reklamai iki įvairių projektų animacijos, tekstilės, net žaislų ir daiktų dizaino srityse. Nuo ko prasidėjo jūsų kūrybiniai ieškojimai?
– Kaip ir daugelio iliustruotojų mano kūrybinis kelias prasidėjo nuo didelio pomėgio piešti. Meno ir dizaino studijos suteikė galimybę išbandyti visko po truputį (net ir kalvystę!), o trečiame kurse atradau ir pamilau iliustracijos meną. Nors apie šią sritį dabar sukasi visa mano veikla, į kūrybiškumą ir toliau žvelgiu per daugialypę, tarpdisciplininę prizmę.
– Kaip visas šias sritis suderinate? Papasakokite, kaip atrodo jūsų darbo diena.
– Derindama skirtingas sritis nejaučiu jokios įtampos, man tai natūralu. Būna, gavusi užsakymą sukurti plakatą, galiausiai įtikinu klientą, kad įgyvendinant jo projektą labiau tiktų animacija. O kartais priešingai – tam tikra užduotis priverčia patyrinėti tai, kas dar nepažinta, kartu brandindama mane kaip kūrėją.
– Iliustravote daugybę knygų vaikams, pelnėte ne vieną reikšmingą dizaino apdovanojimą. Minėjote, kad šiuo metu gyvenate iš to, kas labiausiai patinka – iliustruoti knygas. Įsivaizduoju, kad tai pavyko ne iškart. Ar paprasta Barselonoje pradedantiems menininkams įsitvirtinti?
– Kaip ir kitos Europos sostinės Barselona dabar išgyvena sudėtingą laikotarpį: sparčiai daugėja turistų, kyla nuomos kainos, auga pragyvenimo išlaidos. Nuo pat pradžių jaučiau poreikį dalintis savo darbo erdve su kitais kūrėjais, bet ne tik dėl finansinių priežasčių. Gyvendami ir dirbdami kartu galime dalintis idėjomis, svajonėmis, problemomis ir siekiais. Mano įkurta erdvė Bloc Multistudio šiuo metu vienija septynis kūrėjus, dirbančius architektūros, grafikos dizaino, 3D projektų, literatūros ir kitose srityse.
– Leidiniai vaikams – išskirtinės knygos, formuojančios ne tik jų skaitymo įgūdžius, bet ir požiūrį į literatūrą apskritai. Kokios knygos buvo mėgstamiausios jūsų vaikystėje? Kokie veikėjai žavėjo, labiausiai įsiminė?
– Vaikystėje be galo mėgau skaityti. Knygos mane žavėjo ir savo turiniu, ir kaip daiktai. Esu didžiulė Pilarínos Bayés, kilusios iš mano miestelio, kūrybos gerbėja. Ji buvo viena pirmųjų moterų iliustruotojų Katalonijoje, o prieš keletą dešimtmečių atvėrė savo namų duris vaikams, visada mažųjų lankytojų laukdavo ir jiems piešdavo. Tai man padarė didžiulį įspūdį. Menininkei jau aštuoniasdešimt treji, bet ji vis dar piešia ir leidžia knygas! Manau, kad tokio amžiaus aš jau būsiu pensijoje (knygas skaitysiu, o ne jas kursiu), bet Pilarína yra nepaprastai įkvepiantis žmogus!
– Jūsų kurtas plakatas papuoš šių metų literatūros festivalį „Vaikų knygų sala“. Ar Lietuvoje svečiuositės pirmą kartą? Ką žinote apie Baltijos šalis, jų menininkus?
– Nesu buvusi Lietuvoje, tad ši šalis man nelabai pažįstama. Gavusi kvietimą į festivalį, ėmiau planuoti vizitą taip, kad kuo daugiau laiko galėčiau praleisti Vilniuje. Šios kelionės labai laukia ir mano draugė, kuri atvyks kartu. Svečiuosimės čia šešias dienas, tad nekantraujame patyrinėti miestą, jo kultūrą, istoriją ir... maistą (šypsosi).
– Katalonija – šiaurės rytų Ispanijos regionas, pasižymintis autentiška, savita kultūra ir kalba. Jei Kataloniją įsivaizduotumėte kaip žmogų, koks jis būtų? Kokiomis asmeninėmis savybėmis išsiskirtų?
– Katalonija – mažas, bet išdidus, savitą tapatybę turintis regionas su turtinga kultūrine praeitimi ir dabartimi. Jeigu Katalonija būtų žmogus, tai būtų ištverminga ir galinga moteris. Nors ir slegiama šlubčioti priverčiančios niūrios praeities, Katalonija kalba ryžtingai ir juda pirmyn, tik prieš nepažįstamuosius kartkartėmis susidrovi.
– Šiemet „Vaikų knygų sala“ skirs nemažai dėmesio cenzūros temai. Ar pačiai yra tekę su ja susidurti?
– Cenzūra yra vienas seniausių kūrėjus veikiančių konfliktų. Kurdami vaizdus mes nuolat keliame įtampą, nes vaizdai atskleidžia daug daugiau nei žodžiai, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Su cenzūra susiduriame kasdien: ji ateina iš klientų, leidėjų, mūsų pačių... O pavojingiausia ir mane labiausiai piktinanti cenzūros forma pasireiškia skaitmeninėje erdvėje, socialiniuose tinkluose.
– Trumpai dirbau auklėtojos padėjėja vaikų darželyje. Nustebau sužinojusi, kad per dailės užsiėmimus auklėtoja iš guašo dėžučių išima juodą spalvą, siekdama vaikams nerodyti tamsių, slegiamų spalvų. Ar kurdama iliustracijas vaikų knygoms esate patyrusi savicenzūrą?
– Vidinei cenzūrai stengiuosi kuo mažiau pasiduoti, nes ir išorėje jos labai daug. Jeigu nesistengčiau šio reiškinio suvaldyti, visi mano darbai būtų „minkšti“ ir neįdomūs. Nesutinku, kad vaikams turime sukurti paralelinį pasaulį, atimdami iš jų tai, kas žmogui yra įdomiausia – emocijų intensyvumą ir įvairovę (baimę, pasišlykštėjimą, dvejojimą, siaubą, vienišumą, euforiją, ironiją).
– Lapkričio 13–15 dienomis Vilniuje, UNESCO literatūros mieste, dalyvausite literatūros lauko dalyviams skirtose vaikų literatūros industrijos dienose „Kūrėjų sala“. Kaip manote, kokiais aspektais šiuolaikinė vaikų literatūra labiausiai skiriasi nuo tos, kurią jūsų karta skaitė vaikystėje?
– Šiandien knygų vaikams rinka yra daug didesnė. Iliustracijos menas pasikeitė neatpažįstamai, pirmųjų šį amatą diegusių mokyklų poveikis akivaizdus. Šiandien matome nepaprastą stiliaus įvairovę ir aukštą iliustracijų kokybę, šioje srityje dirba daug profesionalų. Visa tai atspindi ir leidžiamų knygų turinys. Šalia populiarius, itin lengvus skaitinius pristatančių leidyklų šiandien galima rasti ir tokių, kurios nebijo imtis labai rizikingų ar neįprastų knygų.
– Lapkričio 13 dieną Vilniaus dailės akademijoje vesite kūrybines dirbtuves. Smalsu jau dabar! Trumpai papasakokite, ko dirbtuvių dalyviams tikėtis.
– Per kūrybines dirbtuves pasitelksime tradicinį metodą, pagal kurį kiekvienas pasakojimas padalijamas į tris dalis: pradžią, vidurį ir pabaigą. Su dalyviais patyrinėsime, kaip iš pirmo žvilgsnio neįdomų epizodą patobulinti ir paversti pasakojamos istorijos kulminacija. Bus daug improvizacijos ir smagių potyrių.
Kalbino Lina Simutytė
Iš anglų k. vertė Audronė Kvietkutė
Literatūros festivalį „Vaikų knygų sala“ organizuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centro“ įkurta literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Daugiau informacijos čia.
