Šviežias gūsis danų literatūroje
Festivalyje „Open books“ lankysis viena įdomiausių šių laikų danų rašytojų, trijų romanų autorė Tine Høeg. Šiais metais rašytojos romanas „Tour de chambre“ (išleido leidykla „Rara“, išvertė Ieva Toleikytė) pasirodė ir lietuvių kalba, ir ekspertų komisija 15min metų knygų rinkimuose įtraukė šią knygą į geriausių verstinių grožinių knygų penkioliktuką.
Debiutinis šios rašytojos romanas išleistas 2017 metais ir iškart pelnė jai populiarumą bei apdovanojimą už geriausią šalies grožinės literatūros debiutą. „Tour de chambre“ atnešė jai ir tarptautinį pripažinimą, o prieš dvejus metus pasirodė ir trečioji jos knyga „Alkis“.
Tine Høeg knygoje „Tour de chambre“ meistriškai apjungia poetišką pasakojimą, siautulingo gyvenimo bendrabutyje epizodus su rimtomis įžvalgomis apie geismą, kūrybą, gyvenimo kelio paieškas, supina tradicines pasakojimo formas su socialinių tinklų kalba. „Troškimas – amžinas juokdarys. Jis tarsi nepaliaujamas, žemiau visko plūstantis lavos srautas, galintis staiga susprogdinti visas nusistovėjusias ribas, sugriauti moralės normas. Tai gražu ir velniškai pavojinga. Mane tai traukia labiau nei bet kas kitas“, – apie vieną pagrindinių savo kūrybos temų kalba rašytoja.
„Labai norėjome pakviesti šią rašytoją, nes jos kūryba – šviežio oro gūsis literatūroje, vienas didžiausių naujų atradimų. Tine Høeg knygos – pilnomis saujomis semiantiems jaunystę ir grįžtantiems mintimis į ją. Ji apgaubia skaitytoją nostalgijos, net švelnumo, naivumo atmosfera. Tai grįžimas į laikus, kai viskas atrodo priešakyje, pirmųjų kartų, įsimylėjimų, žiūrėjimų į pasaulį išplėstomis akimis laiką, savojo pašaukimo paieškas“, – apie šį romaną sako „Open books“ programos sudarytojas Audrius Ožalas.
Pokalbį Vilniuje su rašytoja iš Danijos moderuos knygų autorė, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė, kurios knygų temos irgi atliepia danų rašytojai svarbius klausimus.
Lenkų rašytojos provokacijos
„Rankose laikote ne knygą, o tikrą torpedą. Patogiai įsitaisykite kėdėje. Jos energija, humoras ir maištingumas pabudins jūsų protą ir pakeis mąstymą“, – taip apie lenkų rašytojos Agnieszkos Szpilos knygą „Heksės“, kuri neseniai pasirodė ir lietuvių kalba (išleido leidykla „Sofoklis“, išvertė Irena Aleksaitė), atsiliepė Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk.
Rankose laikote ne knygą, o tikrą torpedą.
Ši knyga kerta daugybę ribų, ji nepatogi, provokuojanti, kartais net šokiruojanti, pripildyta tamsaus humoro, ir autorė tokiu būdu paliečia svarbias, aktualias socialines temas. Neabejotina, kad ir pokalbis Vilniuje bus intriguojantis, iššaukiantis daug apmąstymų, nes su lenkų rašytoja scenoje kalbėsis dvi ryškios lietuvių kultūros asmenybės – Akvilina Cicėnaitė ir Laima Kreivytė.
Agnieszka Szpila – išskirtinė asmenybė Lenkijos literatūroje. Debiutinę knygą išleidusi 2005 metais, savo kūryboje ji paliečia visuomenės sąrangos, ekologines, feministines, seksualumo temas, rašo aštriai, gaivališkai. Jos kūryba nuolatos iššaukia diskusijas Lenkijos visuomenėje.
Pati rašytoja sako, kad savo knygas vertina kaip socialinius-politinius-kultūrinius projektus. Kritikai ir skaitytojai jos knygas sutiko entuziastingai – jau pirmasis jos romanas „Bardo“ tapo bestseleriu, o „Heksės“ įtraukta į prestižinės lenkų literatūros premijos „Nike“ ilgąjį sąrašą.
Prieš atvykdama į Lietuvą rašytoja sakė, kad labai džiaugiasi galimybe aplankyti mūsų šalį, kurią labai mėgsta dėl mūsų architektūros ir gamtos. „Noriu pakalbėti apie naujus socialinius, seksualumo ir identiteto modelius“, – sakė rašytoja.
„Labai džiaugiuosi, kad šiemet pavyko prisikviesti į festivalį dvi autores, kurios kiekviena savo stiliuje, žanre yra labai įdomios, novatoriškos šių laikų rašytojos. Skaitydama naujausią A.Szpilos knygą „Heksės“ stebėjausi šios rašytojos ekscentriškumu, drąsa, kūrybiškumu ir gebėjimu rašyti taip sarkastiškai, o kartu poetiškai, aistringai, metaforiškai. A.Szpila provokuoja savo knygomis kalbėti apie vis dar didelę patriarchato galią mūsų visuomenėje, mažumų diskriminaciją, klimato kaitą, gamtosaugą, atskirtį tarp visuomenės sluoksnių. Todėl labai nekantrauju susitikti su šia autore Vilniuje ir išgirst gyvai – iš kur ji semiasi įkvėpimo tokioms radikalioms idėjoms ir kas išties po jomis slepiasi“, – sakė festivalio „Open books“ vadovė Jurga Mandrijauskaitė – Ruškienė.
Pokalbis apie Rusijos kolonializmą
Festivalyje „Open books“ bus kalbama ir apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip veikia rusiškas kolonializmas.
Organizatoriai į diskusiją „Balsai iš Ukrainos: Rusijos kolonializmas ir kaip ji bando klastoti istoriją“ pakvietė žinomą Ukrainos žurnalistą, rašytoją, aktyvistą Maksymą Eristavi. Knygos „Rusijos kolonializmas 101“, kuri pasirodė ukrainiečių ir anglų kalbomis, o netrukus bus išleista ir lietuviškai, autorius stengiasi atkreipti pasaulio dėmesį į brutalų Rusijos kolonializmą. Apie tai jis kalbėjo JAV Kongrese, Europos Parlamente, ne vienos šalies užsienio reikalų ministerijų susitikimuose, per dvidešimt metų trunkančią žurnalistinę karjerą reportažus skelbė ne tik Ukrainos žiniasklaidoje, bet ir BBC, CNN, „Foreign Policy“, „Foreign Affairs“ ir kitose įtakingose žiniasklaidos priemonėse.
Likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, jis „Twitter“ tinkle paskelbė visų Rusijos kolonijinių invazijų per pastarąjį šimtmetį sąrašą, o knygoje apie rusiškąjį kolonializmą jis aprašo 48 naujausias Rusijos kolonialistines invazijas, siekdamas atkreipti dėmesį į besikartojantį agresyvios imperijos elgesį. „Tai ciklas, prieš kurį likęs pasaulis nebegali užsimerkti. Ciklas, kuris turi sustoti. Ciklas, kuris turi baigtis teisingumu“, – sako ukrainiečių žurnalistas.
Pokalbyje su juo dalyvaus ir dar vienas šios srities ekspertas – politologas, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta, o diskusiją moderuos žurnalistė Rita Miliūtė.
Literatūros festivalis „Open books“ vyks spalio 25-26 dienomis Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG). Spalio 25 dieną bus surengta redagavimo konferencija „REDA“, o spalio 26 dieną vyks susitikimai su rašytojais ir literatūrinės diskusijos. Pilna festivalio programa: www.openbooks.lt
Festivalį dalinai remia Lietuvos kultūros taryba ir asociacija LATGA. Informacinis partneris – 15min.
