Šie rinkimai vyko trimis etapais. Iš pradžių ekspertai atrinko geriausias per metus išleistas knygas, vėliau skaitytojai balsavo ir išrinko geriausiųjų penketukus, iš kurių ekspertai atrinko geriausią knygą kiekvienoje kategorijoje. Knygos buvo vertinamos keturiose kategorijose: geriausia lietuvių autorių grožinė knyga, geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga, geriausia verstinė grožinė knyga, geriausia verstinė negrožinė knyga.
Po galutinio ekspertų balsavimo paaiškėjo, kad geriausiomis knygomis tapo:
Geriausia lietuvių grožinė knyga: Marius Burokas „Švaraus buvimo“ (Rašytojų sąjungos leidykla) (skaitytojai daugiausia balsų buvo atidavę Mariaus Povilo Elijaus Martynenko „Be penkių pasaulio pradžia: tekstai malonumui sužadinti“)
Geriausia lietuvių negrožinė knyga: Giedra Radvilavičiūtė „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ (leidykla „Apostrofa“) (skaitytojai daugiausia balsų buvo atidavę Gedimino Kulikausko „Lietuvio kodas: įpročiai ir būdas senovės lietuvio prieš 100 metų“)
Geriausia verstinė grožinė knyga: Virginia Woolf „Tarp veiksmų“ (leidykla „Vaga“, vertėja Emilija Ferdmanaitė) (skaitytojai daugiausia balsų buvo atidavę Philippe Claudel „Brodekas“)
Geriausia verstinė negrožinė knyga: Witoldas Gombrowiczius „Lenkiški prisiminimai“ (leidykla „Odilė“, vertėja Irena Aleksaitė) (skaitytojai daugiausia balsų buvo atidavę Yuval Noah Harari „Homo Deus: glausta rytojaus istorija“)
Esminis kriterijus, kuriuo rėmėsi ekspertų komisija, – kad knyga turėtų išliekamąją, meninę, pažintinę vertę, verstinių knygų atveju vertinama ir jų vertimo kokybė. Vertintos knygos, išleistos nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos iki 2018 m. lapkričio 1 dienos. Lietuvių knygų nugalėtojų autoriams – Mariui Burokui, Giedrai Radvilavičiūtei – skirta po 500 eurų premija, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygų vertėjoms – Irenai Aleksaitei ir Emilijai Ferdmanaitei. Taip pat atminimo statulėlė už Vilniaus istorijos tyrinėjimus, atsispindinčius jo knygose, bus skirta Dariui Pocevičiui.
„Visos keturios knygos yra stiprios, liudijančios tiek mūsų rašytojų kūrybiškumą, tiek leidžiamų verstinių knygų kokybę, – sakė 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas. – Tai, kad M.Burokas laimėjo lietuvių grožinės literatūros srityje, nestebina, nes būtent poezija yra viena stipriausių mūsų literatūros pusių, o Mariaus nauja knyga – stiprus, jautrus potyris, tai švelniai paliečianti, o kartu ir gruoblėta poetinė tekstūra. G.Radvilavičiūtė naujoje knygoje ir vėl atsiskleidžia kaip puiki stilistė, mokanti žaisti įvairiais žanrais, kuriai svarbus estetinis teksto pajautimas, kuri moka suderinti buities aprašymus su intelektiniais viražais, kuri įaudžia į savo pajautimus humoro, saviironijos, o šįsyk daug dėmesio skiria ir aktualijoms. Klasikinės literatūros pas mus galėtų būtų leidžiama ir daugiau, o šįsyk išskyrėme laikui nepavaldų paskutinį V.Woolf romaną, tai meditatyvus skaitinys, didžiausią malonumą iš jo galima pajausti įsiklausant į sakinių ritmą, šifruojant metaforas, bandant iš šių knygoje pateiktų fragmentų susidėlioti paskutinį V.Woolf pasaulio vaizdinį. W.Gombrowicziaus knyga sužavėjo tiek savo literatūrine puse, tiek to laiko visuomenės, kultūrinio gyvenimo užfiksavimu, kuris, beje, nemažai pasako ir apie mus, lietuvius. Nutarėme išskirti ir D.Pocevičių, kuris atlieka milžinišką darbą tirdamas Vilniaus istoriją, fiksuodamas ją tokiais aspektais, ko nebuvo daręs niekas iki šiol.“
Daugiau apie rinkimus skaitykite čia
PLAČIAU APIE KNYGAS
Marius Burokas „Švaraus buvimo“ (Rašytojų sąjungos leidykla)
Lina Buividavičiūtė: „Būna skaidrios poezijos, tokios, kurioje gali pamatyti savęs nutykusio atvaizdą. Būna švarios poezijos, be perteklių, nereikalingų viražų, tokios, kuri skaistina. Būna poezijos, apčiuopiančios buvimo šerdį ir smengančios širdin. Būna. Yra. „Švaraus buvimo”. Nes, tankios tavo grotos, eilute.“
Jūratė Čerškutė: „Skaidri, ištylėta, išmąstyta, Vilniumi ir knygų puslapiais išvaikštinėta, nuotraukomis išžiūrėta, mėnuliu ir naktimis išsapnuota, taupaus, bet tikro žodžio poezijos knyga, eilėraščiai čia ne tik nepastovios ir niaurokos dabarties liudytojai ar švaraus buvimo viltys, bet ir vaistai, patys tikriausi eilėraščių vaistai.“
Giedra Radvilavičiūtė „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ (leidykla „Apostrofa“)
Jūratė Čerškutė: „Ilgai laukta trečioji Giedros Radvilavičiūtės knyga dar kartą įrodo, kad rašytoja yra išties neprilygstama rašytojų gyvenimo ir kūrybos pasakotoja, įtaigi, preciziška ir kategoriška (nenuolaidi teksto kokybei) kritikė, savo recenzijas paverčianti naujais daugiasluoksnio teksto rūmais. Kiek nuvėsę – dėl aktualijų virtimo senienomis ir prieštaringumo – regisi antrojo skyriaus tekstai, bet vis tiek – G. Radvilavičiūtė yra skvarbiai kibi visuomenės procesų ir įvykių stebėtoja ir tiksli diagnostikė.“
Lina Buividavičiūtė: „Taikli, tiksli, ironiška tekstų ir personažų lingvistinė persekiotoja. Drąsi, atvira ir autentiška Apie rašytojų ir žmonių pasaulį jos akimis. Nors truputį kai kur pasikabinėčiau. Bet – Giedra – (irgi) rašytoja nuo Dievo.“
Virginia Woolf „Tarp veiksmų“ (leidykla: „Vaga“, vertėja Emilija Ferdmanaitė)
Jurga Mandrijauskaitė: „Paskutiniame Virginios Woolf kūrinyje „Tarp veiksmų“ atpažįstame visus jos kūrybos bruožus, stilių, būdingą vėlyvajai šios rašytojos kūrybai – intelektualumą, meditatyvumą, aprašinėjant veikėjų mąstymą, vidinius procesus, bei tapybiškumą atvaizduojant supančias aplinkos ir buities detales. Šio romano veiksmas, rutuliojamas pagal komedijos principus, sukomplektuotas iš fragmentiškų akimirkų, poetinės prozos gabaliukų, herojų sąmonės lūžių, yra labai drąsus ir dinamiškas.“
Jūratė Čerškutė: „Paskutinysis moderniojo romano kūrėjos Virginios Woolf romanas, rašytas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo pradžioje, dar kartą melancholiškai, bet vaiskiai fiksuoja dabarties grožio trapumą, žmonių jausmų sampynas, vilčių ir nuoskaudų draskančias duženas ir nuojautas, segamas prie teksto netrukus prasidėsiančio karo punktyrais. Šiuo romanu Virginia Woolf dar kartą pademonstruoja savo talento jėgą – literatūros kūrinyje parodyti ir įžodinti tai, kas neretai taip ir lieka nepasakoma, kas plevena virš visų numanomų žodžių, nuotaikų ir jausenų.“
Jurga Vaičiūtė: „Į vieną siužeto dieną Virginia Woolf meistriškai sutalpino tiek daug – humorą, nerimą ir melancholiją, gamtos detales, žmonių santykių niuansus ir pasaulinių įvykių štrichus. Romanas, parašytas beveik prieš 80 metų (!), iki šiol stebina savo drąsia forma, gyvu stiliumi, subtiliais niuansais. Tikra dovana jautriam ir atidžiam skaitytojui.“
Witoldas Gombrowiczius „Lenkiški prisiminimai“ (leidykla „Odilė“, vertėja Irena Aleksaitė)
Audrius Ožalas: „Lenkiški prisiminimai“ – labai skvarbus, atviras, provokuojantis žvilgsnis į tarpukario Lenkiją, jos literatūrinį gyvenimą, tai kartu ir pasakojimas apie W.Gombrowicziaus kaip rašytojo formavimąsi, jo brandą. Kaip ir savo romanuose, čia rašytojas kandus, ekstravagantiškas, satyriškas, ironiškas, sakantis tiesą, kad ir kokia nepatogi ji bebūtų, o kartu ir labai savikritiškas. Ir ši knyga pasako nemažai ne tik apie Lenkiją, bet ir apie lietuvius – perskaitę šį kūrinį pamatysite, kiek daug bendro mes turime.“
Jurga Mandrijauskaitė: „W.Gombrowiczius knygoje „Lenkiški prisiminimai“ šmaikščiu, skvarbiu, kritišku žvilgsniu aprėpia daug temų: politiką, meną, literatūros pasaulį, jauno kūrėjo formavimąsi spalvingoje prieškario Lenkijos ir Europos gyvenimo panoramoje – t.y. temas, kurios gali sudominti ne tik lenkus, bet ir lietuvius. Beje, apie pastaruosius knygoje yra gan nemažai ir mes minimi iš gerokai pozityvesnės pusės nei autoriaus tautiečiai lenkai.“
Ekspertų komisiją sudarė Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Lina Buividavičiūtė, Jurga Vaičiūtė, Jurga Mandrijauskaitė. Marius Burokas nedalyvavo renkant geriausią lietuvių grožinę knygą.
