Anot pašnekovo, šį muziejų 1971 m. įkūrė du kraštotyrininkai Jonas Nemanis ir Algimantas Žilėnas.
„Tai jie padarė kartu su mano a.a. mama Ona Vienažindyte-Juodeliene, kuri būdama giminaite pritarė šiai iniciatyvai. Kadangi dar buvo sovietmetis, jie šį muziejų įvardino kaip liaudies poeto muziejų, tad niekam tai nekliuvo. Nepaisant to, kad jis buvo kunigas“, – pasakojo jis.
2007 m. mirus O.Vienažindytei-Juodelienei sodybos prižiūrėti ėmėsi jos sūnus D.Juodelė.
„Mano amžius ir sveikata taip pat nebeleidžia ja rūpintis, todėl noriu parduoti. Jeigu nupirks, tai apsidžiaugsiu, juolab kad šiandien kultūrą labai vertina“, – pasakojo jis.
Paklausus, ar nebijo, kad ją nupirks tie, kurie nenorės išsaugoti muziejaus, D.Juodelė teigė: „Nemanau, kad taip atsitiks. Bet jeigu atsitiktų, tai tikroji A.Vienažindžio gimimo vieta buvo Anapolyje (dab. Rokiškio r.) ir tik vėliau, mirus poeto tėvui, jis persikėlė į Gipėnus (Zarasų r.), kuri laikoma jo tėviške. Pati vieta niekur nedings.“
Ar buvo bandyta pasiūlyti sodybą įsigyti savivaldybei tam, kad ši pratęstų memorialinio muziejaus veiklą? „Turėjau tokią mintį, bet, man atrodo, kad ji utopinė. Juk savivaldybė nelabai turi pinigų ir t. t. Nors iš tiesų viskas turėtų prasidėti nuo kultūros. Jeigu ne Vienažindys ir kiti XIX a. poetai, šiandien nebūtų ir XX a.“ – pasakojo jis.
„Manau, kad perkantysis supras, ką perka, ir puoselės sodybą toliau“, –sakė D.Juodelė.
15min susisiekus su Kultūros ministerija, ji pateikė komentarą raštu:
„Kultūros ministerija intensyviai vykdo kultūros įstaigų plėtrą – vien pastaraisiais mėnesiais rekonstruoti ir jau didelių lankytojų srautų sulaukė Radvilų rūmų pietinis korpusas, Prano Gudyno restauravimo centras. Tačiau taip pat stiprinamos galimybės ir savivaldos bei privačioms kultūrinėms iniciatyvoms, kurių gražių pavyzdžių (tarp jų – ir privačių muziejų bei galerijų) matome visoje Lietuvoje.
Kalbant konkrečiai apie jūsų minimą sodybą, iš viešai prieinamos informacijos darytina išvada, kad tai yra privatus objektas, pritaikytas kaimo turizmui, kurio savininkai suprato memorialinę jos vertę ir puoselėjo muziejinę dalį. Įprastai panašiais atvejais tokius objektus įsigyja ir kultūrinės ar kitoms reikmėms pritaiko vietos (savivaldos) institucijos.“
15min bandė susisiekti su Zarasų rajono savivaldybe, bet jokio atsakymo kol kas negavo.
Kaip rašoma šaltiniai.info, Antanas Vienažindys (1841–1892) – XIX a. antrosios pusės lietuvių poetas, išgarsėjęs eilėraščiais, primenančiais liaudies dainas. Taip pat garsėjo dvasininkui nebūdingu ekspresyvumu, veržlumu, gal net ekscentriškumu. Būdamas gyvas, jis beveik nebuvo žinomas kaip poetas. Kai kurie ir iki šių dienų nežino, kad žymios, liaudies palikimu laikomos dainos buvo parašytos Vienažindžio.
