– Kodėl ėmėtės elektroninių knygų leidybos? Ar tai pamažu tampa lietuviškos leidybos mada?
– Tokį sprendimą natūraliai padikdavo besikeičianti pasaulinė leidybos rinka, technologiniai pokyčiai ir tai, kad įvairūs išmanieji įrenginiai jau yra mūsų kadienybės dalis. Vaikai auga apsupti kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir planšečių, naudotis šiomis technologijomis jiems yra taip pat įprasta kaip atsiversti knygą ar užsirišti batų raištelius. Logiška, kad mes, vaikiškų knygų leidykla, turime stengtis pateikti skaitytojų poreikius atitinkantį kokybišką turinį.
– Vaikiškose knygose iliustracijos yra tokios pat svarbios, kaip ir tekstas. Tuo tarpu į kai kuriuos el. knygų skaitymo įrenginius pvz. skaitykles, perkelti iliustracijas yra neįmanoma technologiškai. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
– Tarp knygų keturmečiams ir dvylikamečiams yra labai didelis skirtumas, todėl nereikia apibendrinti. Būtina įsigilinti ir suprasti kiekvienos knygos skaitytoją. Tarkim, penktokas jau gali susidoroti su ilgais tekstais ir iliustracijos nėra būtinos. Mažiukams skirtose knygose – atvirkščiai, iliustracijos kartais net svarbesnės negu tekstas. Jo net išvis gali nebūti, „kalbės“ knygos piešiniai. Vienintelis būdas tokias knygas paversti elektroninėmis – tai papildyti jas interaktyviais elementais. Čia atsiveria daug galimybių: tekstai papildomi garsais, vaizdais, judančiomis detalėmis. Svarbiausia vizualinė dalis.
Kalbant apie knygas šiek tiek vyresniems, tiek leidėjai, tiek skaitytojai turi suprasti, kad elektroninė knyga yra kitokia teksto egzistavimo forma ir tam tikros detalės, puošiančios popierinę knygą, nėra reikalingos elektroninėje. Pavyzdžiui, meniškai apipavidalinti puslapių numeriai yra svarbūs kaip popierinės knygos vizualikos elementai, o elektroninėje knygoje šie dalykai nebeturi prasmės. Puslapiai čia yra tik nominalūs – keičiant šriftą, jo dydį, tarpus tarp eilučių ir pan., jų skaičius kinta.
Kiekvienos knygos atveju reikai nuspręsti, ar perkėlus ją į elektroninį formatą, knyga liks pilnavertė. Kai kurioms knygoms tikrai lemta egzistuoti tik tradiciniu formatu.
Žinoma, įrenginių ir juose naudojamų operacinių sistemų skirtumai lieka aktualia problema.
– Elektroninių knygų skeptikai teigia, kad vaikai ir taip daug laiko praleidžia prie ekrano. Ką Jūs atsakytumėte jiems?
– Visiems skeptikams, kurie skelbia apie vaikiškų knygų (popierinių ir elektroninių) keliamus pavojus, galiu pasakyti, kad tėvų vaidmuo čia yra visų svarbiausias. Jie tam ir yra, kad kontroliuotų, kiek laiko vaikas praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ir ką su juo veikia. Jeigu tėvai patys neskaito, o vos tik grįžę namo įjungia televizorių, tuomet beviltiška tikėtis, kad vaikas elgsis kitaip.
Kitas reikalas, jei šeima turi tradiciją skaityti istorijas prieš miegą. Vieną vakarą galima su vaiku vartyti popierinę knygą, kitą – skaityti pasakas ir papildomai pasiklausyti lopšinės iš planšetinio kompiuterio, o dar kitą – istoriją atsiversti skaityklėje. Juk liaudies pasaka vis tiek bus ta pati pasaka, nesvarbu, kokiu būdu ir iš kokio įrenginio skaitoma.
– Ar elektroniniu formatu leisite visas „Nieko rimto“ knygas?
– Kaip ir minėjau, ne visos knygos gali būti verčiamos į elektroninį formatą. Ypač vaikiškos. Mes šiuo metu startuojame su tekstinėmis ir visų ieškomomis knygomis, kurių tiražai jau pasibaigę, bet paklausa vis dar yra didžiulė. Pavyzdys – Makso Frajaus knygų serijos pirmoji dalis „Atėjūnas“. Popierinių šių knygų nebeturime visai, o M. Frajaus gerbėjai šios knygos teiraujasi nuolat. Tas pats galioja ir kalbant apie Gendručio Morkūno knygas „Blusyno pasakojimai“ ir „Grįžimo istorija“. Šios knygos buvo išrinktos Metų knygomis vaikams, popierinių egzempliorių nebeturime, o elektroninis formatas leis G. Morkūno gerbėjams įsigyti taip trokštamas knygas. Taip pat siūlysime ir naujų, šiais metais pasirodžiusių knygų.
Leidyklos „Nieko rimto“ elektronines knygas jau galima rasti tokiose pasaulinėse elektroninių knygų parduotuvėse kaip „Amazon“, „Apple iBookstore“, „Samsung Readers Hub“. Taip pat lietuviškose „knygos.lt“ ir „skaityklė.lt“.
