Marlo kruopščiai ruošėsi susitikimui: naujas šilkinis kostiumėlis, šventinė palaidinė, aukštakulniai bateliai... Greitai šie asmeniniai daiktai, kaip ir dokumentai, pinigai, laikrodis – viskas atsidurs ugnyje, o ji pati neturės jokio kito pasirinkimo, tik priimti iššūkį ir leistis į kelionę su Tikraisiais žmonėmis save vadinančiais aborigenų tauta.
Kelionės metu autorė nenustojo stebėtis pati savimi: kas galėjo pagalvoti, kad kada nors ji mėgausis gyvatės mėsa ar keptų skruzdžių skanėstu bei miegos po atviru dangumi atšiaurioje dykumoje? Tačiau labiausiai ją nustebino tai, kad šioje žemėje egzistuoja tauta, gyvenanti visiškoje harmonijoje su gamta, mokanti gydyti žaizdas be medicininių įrankių, gebanti bendrauti mintimis, o, svarbiausia, išlaikiusi papročius ir vertybes, kuriomis mielai norėtų pasidalinti su mumis – Pakeistaisiais žmonėmis.
„Aš, Burnam Burnam, Australijos aborigenas iš Wurundjeri genties, patvirtinu, jog perskaičiau kiekvieną knygos „Dykumos balsai“ žodį.
Tai pirmoji knyga gyvenime, kurią perskaičiau nesustodamas nuo pradžios iki pabaigos. Skaitydamas jutau neapsakomą jaudulį ir pagarbą. Tai puikiai atliktas darbas, neapvylęs mūsų, Tikrųjų žmonių, suteikto pasitikėjimo. Tai, kaip knygoje pateikiama mūsų vertybių sistema bei dvasinės įžvalgos, verčia mane be galo didžiuotis savo paveldu.
Aprašydama išgyvenimus, autorė ištaisė istorijos klaidas. XVII amžiaus anglų tyrinėtojas Williamas Dampieris mus apibūdino kaip „primityviausius ir labiausiai apgailėtinus žmones šiame pasaulyje“. „Dykumos balsai“ pakėlė Tikruosius žmones į aukštesnį sąmonės lygį, atskleisdami mūsų tautos didingumą“.
Laiškas iš Burnam Burnam, Wurundjeri genties vyresniojo
Dykumos balsai: moters kelionė į neatmenamų laikų Australiją / Marlo Morgan. Iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols. – Vilnius: Vaga, 2011. – 200 p. Viršelio dailininkė Živilė Jackūnaitė-Šantarienė
