Su tinklaraščiu Euroblogas.lt mintimis apie skaitymą dalijasi viešosios įstaigos „Laikas skaityti“ vadovė, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos (SKRA) pirmininkė bei įvairių su skaitymu susijusių projektų organizatorė Rūta Elijošaitytė.
Daugiausia skaito 7-10 metų vaikai
„Pastarieji metai pateikė labai daug technologinių naujovių, žmonės ima pažinti kitus laisvalaikio praleidimo būdus, knyga kuo toliau, tuo mažiau tampa reikalinga. Daugėja vaikų, kuriems visai neskaitoma. Jie į darželį ateina nežinodami, kas yra knyga, jau nekalbant apie skaitymo įgūdžius, nors skaitymo nauda žmogui, ypač vaikui, yra neišmatuojama: skaitymas suteikia daugybę gyvenime reikalingų įgūdžių ir įpročių. Skaityti vaikui nuo pirmų dienų yra pats paprasčiausias būdas padėti jam užaugti, juolab, jog tyrimais įrodyta, kad užtenka penkiolikos minučių per dieną skaitymo įpročiams suformuoti.
Tačiau didesnis poreikis yra ugdyti mūsų tėvus, kad jie skaitytų su savo vaikais. Vaikai yra gana aktyvūs skaitytojai: daugiausia skaitanti grupė yra 7-10 m. vaikai − tik 4 proc. jų nurodė neperskaitę nė vienos knygos per pastarąjį pusmetį. Atėję į mokyklą, jie ima daugiau skaityti, tačiau įpročius, taip pat ir skaitymo, tėvams reikėtų ugdyti nuo mažų dienų, negalvojant, kad ateis į mokyklą ir gaus visas žinias, kurių jiems reikia gyvenime“, − sako pašnekovė.
Būtent dėl stipriai ryškėjančios neskaitymo problemos, R.Elijošaitytė aktyviai dirba su organizacija „Laikas skaityti“.
„Mūsų viešosios įstaigos tikslinės grupės – vaikai ir jų tėvai, auklėtojai, mokytojai, bibliotekininkai – t.y., suaugę žmonės, kurie su vaikais būna nuo jų pirmos dienos iki paauglystės. Pagrindinis tikslas – įrodyti suaugusiesiems, kaip svarbu yra ugdyti skaitantį vaiką. Tikslui pasiekti įgyvendiname įvairius projektus. Šių metų pradžioje išleidome leidinį „Esu laimingas, nes skaitau“. Jį pristatome tėvų bendruomenėms. Tai leidinys ne tik apie skaitymo naudas, bet ir apie praktines veiklas, kaip kartu su vaikais skaityti, kaip juos užkrėsti skaitymo džiaugsmu.
Kitas mūsų projektas – „Augu skaitydamas“ – taip pat skirtas vaikams ir tėvams. Svetainėje augu skaitydamas.lt galima rasti rekomendacijas apie naujas knygas ir klasikinę vaikų literatūrą, įvairių straipsnių. Vaikai gali patys registruoti savo perskaitytas knygas, jas komentuoti.
Didelio populiarumo kasmet sulaukia ir šio projekto viena iš veiklų – žaidimas „Knyg(i)ų mūšiai“. Čia vaikai gali burti savo komandas ir dalyvauti žaidime. Juos patraukia galimybė varžytis ir laimėti, be to, į žaidimą įtraukiame žymius žmones, pavyzdžiui, 2015 metais vieną iš klausimų uždavė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet atskirą „Knyg(i)ų mūšių“ žaidimą organizuosime ir šeimoms Vilniaus Kultūros nakties metu, o burti naujas komandas vaikams pasiūlysime jau artėjantį rudenį“, – ryškiausiomis skaitymo skatinimo iniciatyvomis dalinasi R. Elijošaitytė.
Pastarieji metai pateikė labai daug technologinių naujovių, žmonės ima pažinti kitus laisvalaikio praleidimo būdus, knyga kuo toliau, tuo mažiau tampa reikalinga.
„Žmonėms patinka susitikimai su rašytojais, skaitovais, jie mielai klausosi skaitomo teksto. Tad visos tokios iniciatyvos, ypač mažesniuose miesteliuose, yra labai mielai sutinkamos. Labai graži ir sėkminga yra akcija „Metų knygos rinkimai“, kurios tikslas – populiarinti lietuvių autorius. Smagu, kad bibliotekose atsiranda knygų klubai vaikams ir suaugusiems. Dar džiaugiuosi, jog mamų bendruomenės neretai pačios organizuoja susitikimus, į kuriuos kviečia mane pasakoti apie skaitymo naudas, apie knygų pasirinkimus“, − sako pašnekovė.
Gimus vaikui dovanojama knyga
Paklausta, kokie skaitymo skatinimo pavyzdžiai ją įkvepia, akys vis tik krypsta už mūsų šalies ribų.
„Pirmiausia, mane įkvepia bibliotekos. Londone viešėjau bibliotekoje, kurioje visą dieną vyksta veiklos visiems bendruomenės žmonėms – ryte susirenka mamos arba auklės su kūdikiais ir mokosi dainuoti lopšines, vakare vyksta klubai suaugusiems. Žaviuosi daugiau nei penkiasdešimt metų JAV organizuojama programa „Reading Is Fundamental“, kurios tikslas – dovanoti knygas vaikams, kurie patys negali jų įsigyti. Pati nuostabiausia skaitymo skatinimo akcija vyksta Didžiojoje Britanijoje – „BookStart“ – kai vaikui gimus šeima gauna informaciją apie skaitymo naudą ir pirmąją knygutę vaikui, antra knyga gaunama sulaukus trejų, o trečioji – kai apsilanko bibliotekoje. Net ir mūsų kaimynai latviai turi labai gražią skaitymo skatinimo programą – jie renka metų skaitytoją ir metų knygą įvairaus amžiaus vaikams.
Patinka ir rinkodarinės akcijos, susijusios su skaitymu – pavyzdžiui, kai knygų viršelių motyvais išpiešiami miestų suoleliai, arba Ispanijoje, minint Servanteso mirties metines ir Pasaulinės knygos dieną, organizuojami ilgiausi skaitymai. Vis tik labiausiai mane žavi nuoseklus darbas ir į kultūrą orientuotas valstybės žvilgsnis. Tai ypač akivaizdu Skandinavijos šalyse – stabilus kultūros ir švietimo finansavimas, aktyvi bibliotekų veikla, nuolatinė situacijos analizė“, – situaciją kitose šalyse apibūdino R.Elijošaitytė.
Įėjimas su knyga nemokamas
Tinklaraštis Euroblogas.lt pateikia keletą ryškių skaitymo skatinimo iniciatyvų Europoje, kurios iliustruoja, kaip galima populiarinti skaitymą.
Pavyzdinės iniciatyvos jau keletą metų vyksta Rumunijoje, kurių sumanytojas – knygų mylėtojas Viktoras Mironas. Jo dėka nuo 2014 metų balandžio 23-iąją, minint Pasaulinę knygos dieną, žmonės yra kviečiami aplankyti Klužo-Napokos botanikos sodą nemokamai. Tiesa, galioja sąlyga – įėjimas į vieną didžiausių regiono botanikos parkų nemokamas tik tiems, kurie ateina su knyga. Pagrindinė šios pilietinės idėjos mintis yra paskatinti visuomenę kuo dažniau su savimi nešiotis knygą, o pasitaikius laisvesniam momentui – ją skaityti. Be to, rekreacinėje vietoje, tokioje kaip parkas, skaityti yra dar smagiau.
Nemokamas transportas skaitantiems knygas
Ir tai ne vienintelis V.Mirono sumanymas, skatinantis rumunus skaityti. 2015 metais Klužo-Napokos viešojo transporto keleiviai turėjo galimybę nemokamai naudotis šia paslauga, jeigu kelionės metu skaito knygą. Ir nors ši sąlyga galiojo vos keletą dienų, ji buvo puikiai įvertinta tiek vietos bendruomenės, tiek miesto vadovybės. Gavus miesto mero palaikymą, sumanymas leisti keliauti su knyga viešuoju transportu nemokamai buvo įtrauktas į Klužo-Napokos, kaip 2015 m. Europos jaunimo sostinės, šventinių renginių programą.
Savo idėją V.Mironas aktyviai propagavo ir socialiniuose tinkluose, todėl visai natūraliai socialiniame tinkle „Facebook“ tinkle gimė ir dar viena iniciatyva – „Bookface“. Knygų mylėtojai yra raginami savo profilio nuotraukas keisti į asmenukes su knyga arba naudoti skaitomos knygos atvaizdą. Už tai „Bookface“ sekėjai gauna nuolaidų įvairiose viešojo sektoriaus vietose: knygynuose, kirpyklose ar net apsilankymui pas stomatologą.
Paskutinis V.Mirono užmojis – specialiai „Bookface“ sukurtoje paskyroje pateiktas raginimas pačiam „Facebook“ tėvui Markui Zuckerbergui pasikeisti profilio nuotrauką į nuotrauką su knyga.
Žmonėms patinka susitikimai su rašytojais, skaitovais, jie mielai klausosi skaitomo teksto.
Štai Švedijoje 2014 metais startavo projektas „Pauzė“, kurio pagrindinis siekis − sportuojantį jaunimą paversti skaitančiu. Idėjos autorių teigimu, sportas yra būtent ta veikla, kurios leidžia pasiekti labai daug jaunų žmonių. Šiam tikslui įgyvendinti didelė dalis Švedijoje esančių sporto klubų ir būrelių ėmė bendradarbiauti su bibliotekomis – tereikia pareikšti norą dalyvauti „Pauzės“ projekte ir pasirinkti atitinkamą lygmenį, o bibliotekininkai ir projekto organizatoriai parinks reikiamą literatūrą. Tokiu būdu dalyje sporto klubų įrengtos specialios zonos, kur atsikvėpti tarp ar po treniruotės galima išsitiesus patogiame sėdmaišyje, o knygą išsirinkti iš mini bibliotekos.
Kiek ankščiau, 2011 metais, Danijoje buvo vykdoma skaitymo skatinimo programa, orientuota į berniukus. Danijos kultūros ir švietimo ministerijų iniciatyva buvo paskelbtas konkursas, kviečiantis rašytojus kurti tekstus, kurie įkvėptų berniukus ir jaunuolius. Anot organizatorių, daugybė berniukų praranda skaitymo malonumą tarp ketvirtos ir septintos klasės, todėl jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Konkurse buvo siekiama sukurti tekstus iki 3000 žodžių, kurie vėliau buvo talpinami specialioje projekto svetainėje. Kitam projekto procesui buvo skirtos keturios savaitės, kurių metu tikslinė berniukų auditorija, pasitelkiant į pagalbą mokytojus, buvo raginama susipažinti su publikuotais tekstais ir, žinoma, rinkti geriausius rašytojus. Tokiu būdu berniukai buvo įtraukti į vertinimo ir rinkimo procesą, todėl užduotis skaityti atrodė kur kas tikslingesnė.
