O kol vyksta šie rinkimai, galima įvertinti, kas sulaukė skaitytojų dėmesio knygynuose – tiek fiziniuose, tiek virtualiuose, parduodant knygas tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.
„Pegase“ karaliavo Kristina Sabaliauskaitė
Per 30 knygynų „Pegasas“ valdančios bendrovės „ALG knygynai“ generalinė direktorė Rita Račkaitė pasakojo, kad perkamiausiu kūriniu tinkle šiemet buvo Kristinos Sabaliauskaitės antroji serijos knyga „Petro imperatorė II“.
Bendras grožinės literatūros TOP5 „Pegaso“ knygynuose
- Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė II“
- Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“
- Hanya Yanagihara „Mažas gyvenimas“
- Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“
- Franko Herberto „Kopa“
„Nors išleista pačioje metų pradžioje, tačiau ji ir šiuo metu išlieka labai populiari. „Pegaso“ knygynuose per šiuos metus esame pardavę daugiau nei 8 000 egzempliorių. Antroji knygos dalis atgaivino ir pirmosios dalies „Petro imperatorė“ pardavimus“, – sakė R.Račkaitė.
Ji pastebi, kad matomas ir tam tikras visos grožinės literatūros populiarumo augimas.
Perkamiausios knygynų tinkle lietuvių autorių grožinės knygos buvo šios: Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė II“, „Petro imperatorė“ ir „Silva Rerum“, Viliaus Kočiubaičio „Gydytojai miršta kitaip“, Irenos Buivydaitės „Mėnesiena ir tu“.
„2020 m. leidinių TOP būdavo daugiau negrožinės literatūros knygų, iš kurių pačios svarbiausios buvo „Septynios galimybės. Kaip saugotis vėžio pasikartojimo“ (aut. Juozas Ruolia), „12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis“ (aut. Jordanas B.Petersonas), „Frida. Fridos Kahlo biografija“ (aut. Hayden Herrera). O 2021 m. TOP viršūnėse įsitvirtino daugiau grožinės literatūros kūrinių – „Mažas gyvenimas“ (aut. Hanya Yanagihara), „Kopa“ (aut. Frankas Herbertas), „Septynių seserų“ serija (aut. Lucinda Riley).
Atskirų žanrų populiarumą neretai lemia konkretūs bestseleriai, viena populiari knyga iškelia susidomėjimą ir kitomis to žanro knygomis. Šiais metais tokį fantastikos žanro atsigavimą galime sieti su Franko Herberto „Kopa“, – pasakojo „ALG knygynai“ generalinė direktorė.
Ji sakė, kad perkamiausių knygų TOP sąrašuose knygynų tinkle atsidūrė ne tik šiemet leistos knygos, tačiau ir anksčiau pasirodę, tačiau skaitytojų susidomėjimo vis dar neprarandantys kūriniai – Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“ ir jau minėta K.Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“.
„Perkamiausių knygų TOP pačiame viršuje neretai yra gana inertiški, visa apimtimi keičiasi ne taip greitai. Daugiau pokyčių pamatytume žemesnėse TOP pozicijose“, – sako R.Račkaitė.
Populiariomis išliko ir klasikos, gerai žinomų autorių knygos. R.Račkaitė pastebėjo, kad į TOP knygų sąrašus įprastai patenka „Pegaso“ kolekcijos knygos, ne išimtis ir šiais metais išleistos Jane Austen „Įtikinėjimas“, Stefano Zweigo „Permainų svaigulys“.
Bendras negrožinės literatūros TOP5 „Pegaso“ knygynuose
- Irmos Laužikaitės „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“
- Gary Chapmano „Penkios meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą“
- Joseph Murphy „Jūsų pasąmonės galia“
- Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“
- Jordan B.Petersono „Kitapus tvarkos. Dar 12 gyvenimo taisyklių“
Tarp verstinės negrožinės literatūros „Pegaso“ tinkle populiariausios buvo šios knygos: G.Chapmano „Penkios meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą“, J.Murphy „Jūsų pasąmonės galia“, Jordano B.Petersono „Kitapus tvarkos. Dar 12 gyvenimo taisyklių“, Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas”.
Tuo metu tarp lietuvių autorių negrožinės literatūros knygų populiariausios buvo šios: I.Laužikaitės „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“, N.Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, Laimos Lavaste „Kunigas Ričardas“, Mariaus Jovaišos „Neregėta Lietuva. 2018 m.“, Nijolės Narmontaitės „Aktoriai ir(gi) skanėdos. Ko neragavo žiūrovai“.
Paklausta, kaip šiuo pandeminiu laikotarpiu kito skaitytojų knygų pasirinkimai, „ALG knygynai“ generalinė direktorė pasakojo, kad pandemijos pradžioje buvo padidėjęs susidomėjimas distopinėmis knygomis, tačiau šis augimas nebuvo tvarus – ryškesnių bestselerių pandemijos ir pasaulio pabaigos temomis nesusiformavo.
„Kam tikrai įtakos turėjo pandemija, tai didesniam susidomėjimui knygomis, išaugusiais knygų pardavimais. Tai galime paaiškinti tuo, jog karantino metu dalis žmonių turėjo daugiau laisvo laiko, daugiau jo skyrė skaitymui“, – kalbėjo „Pegaso“ knygynų tinklą valdančios bendrovės vadovė.
Knygų nupirkta 30 proc. daugiau
Knygos.lt vadovas Dovydas Pauliukonis sako, kad šiemet apie 30 proc. parduotų knygų sudaro grožinė literatūra, apie 24 proc. – saviugdos knygos, nedaug atsilieka – apie 22 proc. – knygos vaikams ir jaunimui.
„Bendrai augo susidomėjimas visomis kategorijomis. Jei vertintume žmonių susidomėjimą atskiromis knygų kategorijomis, šiais metais susidomėjimas knygomis jaunimui kilo 50 proc., fantastinių knygų kategorija sulaukė 60 proc. augimo, mažiau augo susidomėjimas tokiais žanrais kaip detektyvai ir trileriai (23 proc. augimas), knygos vaikams (21 proc. augimas), saviugdos knygos (20 proc. augimas)“, – sakė jis.
Knygos.lt duomenys nesiskyrė nuo kitų didžiųjų prekybos knygomis tinklų – Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Petro imperatorė II“ buvo šių metų lyderė, ji antroje vietoje pagal pardavimus likusią knygą aplenkė daugiau nei dvigubai.
2021 metų knygos.lt TOP 10
- Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė II“
- Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“
- Hanya Yanagihara „Mažas gyvenimas“
- Laima Lavaste „Kunigas Ričardas“
- Deborah Feldman „Neortodoksiška“
- Mario Escobaro „Aušvico lopšinė“
- Michael C. Reicherto „Kaip užauginti sūnų“
- Fredriko Bachmano „Gyveno kartą Uvė“
- Irmos Laužikaitės „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“
- Williamo Kento Kruegero „Maloningoji žemė“
Tiesa, knygos.lt vadovas pastebėjo, kad į perkamiausiųjų sąrašus patenka ne tik naujienos, bet ir anksčiau išleistos knygos, ypač kai joms taikomos didelės nuolaidos. Pavyzdžiui, šiais metais labai populiarios buvo Kevino Horsley „Neribota atmintis“, Jameso Clear „Atominiai įpročiai“, George'o Orwello „Gyvulių ūkis“, iš populiariausiųjų sąrašų nedingsta ir Antoine de Saint-Exupery „Mažasis princas“.
Jis irgi sako, kad knygų pirkimas internetu – ryški pastarųjų metų tendencija. „Klientai internete apsiperka daugiau. Metų pradžios karantinas ir uždarytos knygų prekybos vietos daliai klientų padėjo atrasti apsipirkimą internetu. Atradę, kad perkant internetu kainos neretai mažesnės nei fiziniuose knygynuose, klientai ir toliau renkasi apsipirkimą internetu“, – sakė jis. Tiesa, jis sako, kad pamažu atsigauna ir prekyba knygynuose – per paskutinius du mėnesius knygynų rezultatai jau pasiekė pernai metų pardavimus tuo pačiu laikotarpiu.
Apibendrindamas metų rezultatus jis sakė, kad per pirmus 10 šių metų mėnesių internete knygos.lt nupirkta 30 proc. daugiau knygų nei pernai.
Apibendrindamas metų rezultatus jis sakė, kad per pirmus 10 šių metų mėnesių internete knygos.lt nupirkta 30 proc. daugiau knygų nei pernai.
Prekybai knygomis – ir toliau aukso amžius
Vilniuje esančio knygyno „Eureka!“, prekiaujančio knygomis tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, darbuotojas Benas Arvydas Grigas sakė, kad šiemet buvo pastebima tai, kad po praėjusių metų, kai dėl karantino žmonėms teko keisti įpročius, žmonės jau priprato prie pasikeitusių taisyklių. „Gal tik jutome, jog po keleto karantinų žmonės buvo tikrai išsiilgę vaikščiojimo po fizinius knygynus, knygų čiupinėjimo ir gyvų pokalbių bei diskusijų apie knygas. Dažniau ir ilgiau užsiplepame, – sakė jis. Anot jo, pirkėjų srautai knygyne stabilizavosi. – Pirmai bangai praūžus bijojome, jog žmonės apskritai bijos pirkti gyvai, užsibūti knygyne, bet jaučiamės užplūsti klientų, tad ši baimė visai nepasiteisino. Viskas kaip ir po senovei, tik apsukos, pardavimai, klientūra – viskas išaugę“.
Elektroninė prekyba, ypač išpopuliarėjusi pirmojo karantino metu, ir toliau auga, atsirado daug naujų klientų, perkančių internetu. „Tačiau toliau augant mūsų knygyno elektroninei prekybai, jaučiame, jog labai stipriai padidėjo žmonių, gyvai užsukančių į knygyną, srautas – dabar įprastą, niekuo neypatingą dieną galime sulaukti tokių pardavimų, kokius prieš ketvertą metų turėdavome tik prieš pat Kalėdas. Tad vis dar labai jaučiam didelį palaikymą iš lankytojų, jis, rodos, nesustos“, – sakė jis ir sutiko su mintimi, kad prekyba knygomis pastaruoju laiku išgyvena aukso metus.
Dabar įprastą, niekuo neypatingą dieną galime sulaukti tokių pardavimų, kokius prieš ketvertą metų turėdavome tik prieš pat Kalėdas.
Išpopuliarėjo mokslinė fantastika
Kalbėdamas apie tai, kokias knygų pirkimo tendencijas galima išskirti, jis sakė, jog knygų lietuvių kalba srityje galima pastebėti didelį susidomėjimą moksline fantastika. Tai galima sieti ir su Franko Herberto knygos „Kopa“ naujuoju vertimu bei skaitytojų dėmesio sulauksiu Isaaco Asimovo kūrinio „Antrasis fondas“ leidimu. Bestseleriais tapo ir lietuvių autorių negrožinės literatūros kūriniai –Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ bei Danutės Gailienės šviežiai perleista studija „Ką jie mums padarė“. Iš verstinės negrožinės literatūros didelio susidomėjimo sulaukė Marko Fisherio „Kapitalistinis realizmas“, taip pat Charleso Fosterio „Skaityk literatūrą kaip profesorius“.
Iš grožinės literatūros dažnas „Eurekos!“ lankytojas rinkdavosi leidyklos „Rara“ knygas – bene visos šios praėjusiais metais įkurtos leidyklos knygos knygyne įsirašytų į perkamiausių sąrašus, ypač Fernandos Melchor „Uraganų sezonas“, Vladimiro Nabokovo „Pninas“, Cesario Airos „Vaiduokliai“. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė Olgos Tokarczuk „Praamžiai ir kiti laikai“, Hanya Yanagihara romanas „Mažas gyvenimas“.
„Angliškame fronte netikėtai dominavo 1948-aisiais Osamu Dazai parašytas romanas „No Longer Human“, taip pat jau minėta Franko Herberto „Dune“ serija. Iš šiųmetinių naujienų – Sally Rooney šviežiausias romanas „Beautiful World, Where Are You?“ bei Kazuo Ishiguro naujausias kūrinys „Klara and the Sun“, – sakė jis.
Beje, kalbėdamas apie knygas anglų kalba jis sakė, jog čia irgi didelis susidomėjimas moksline fantastika, įvairiausia negrožine literatūra. „Bet šiemet gal jaučiam didesnį susidomėjimą grožine literatūra negu anksčiau – žmonės šiek tiek dažniau ima rinktis nukeliavimą kažkur iš šios realybės kartu su rašytojo fantazija, nei gilinimąsi į tikrovę“, – sakė jis.
Žmonės šiek tiek dažniau ima rinktis nukeliavimą kažkur iš šios realybės kartu su rašytojo fantazija, nei gilinimąsi į tikrovę.
Tiesa, kai kurios knygos anglų kalba perkamos geriau nei išverstos į lietuvių kalbą. Vienas tokių pavyzdžių – Osamu Dazai knyga „Netekęs teisės būti žmogumi“. Angliškos šios knygos versijos knygyne buvo parduoti dideli kiekiai, o štai lietuviško vertimo pardavimai juda žymiai lėčiau.
Knygų pardavimai internetu išaugo dvigubai
Įmonės „Medipresa“, užsiimančios knygų platinimu, kuriai priklauso ir internetinė parduotuvė perkuknyga.lt, vadovas Laimonas Blažinskas sakė, kad šiais metais knygų leidybos industrija nepatyrė stagnacijos. „Dalis žmonių iš naujo atrado knygų skaitymo malonumą, tendencijos išlieka perspektyvios, knygų skaitymas visuomenėje išlieka gana aukštas“, – sakė jis.
Lietuvoje knygų internetu pardavimai išaugo dvigubai.
„Lietuvoje knygų internetu pardavimai išaugo dvigubai, fizinė prekyba knygynuose krito apie 25 proc., internetinės knygų prekybos tendencijos išlieka gana aukštos, susiformavo nauji pirkimo įpročiai. Vasaros laikotarpiu, kuomet pandemijos mastai Lietuvoje buvo susitraukę, pastebėjome fizinių knygynų atsigavimą, tačiau į buvusią prieš pandemiją situaciją, tikėtina, nesugrįš (bent jau artimiausiu metu), nes pasikeitė vartotojų įpročiai, taip pat dėl elektorinių parduotuvių įtakos (gerokai patrauklesnės kainos nei fiziniuose knygynuose)“, – sakė jis.
Kaip ir „Pegaso“ atstovai, kalbėdamas apie populiariausias metų knygas, jis išskyrė Kristinos Sabaliauskaitės knygas „Petro imperatorė“, taip pat pažymėjo, kad buvo populiari mokslinė fantastika, istorinės knygos bei savišvietos literatūra. Kaip ir knygyno „Eureka!“ atstovai, jis taip pat pažymėjo Franko Herberto knygą „Kopa“ (pagal kurią šiemet sukurtas ir didelio populiarumo sulaukęs filmas), taip pat pastebėta, kad, minint 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, skaitytojai rinkosi su šiuo tamsiu istorijos puslapiu susijusius kūrinius – Mario Escobaro „Aušvico lopšinė“ bei Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“.
Kiek sumažėjo kulinarinių knygų populiarumas: „Turbūt tai priklauso ir nuo ekonomės gerovės, prisimenant 2008 m. pasaulinę krizę, kulinarinių knygų pardavimai pasiekė aukštumas.“
Kokios knygos buvo perkamos anglų kalba?
UAB „Humanitas“ knygynų specializacija – prekyba moksline, akademine ir profesine, užsienio kalbų mokymo, meno bei grožine literatūra, teikiant pirmenybę knygoms anglų kalba, išleistoms žinomose užsienio šalių leidyklose.
„Pandeminis laikotarpis ir karantinų ribojimai gerokai paspartino tam tikrą transformaciją šioje srityje, kai šalia jau įprastų popierinių spausdintų neišvengiamai tapo būtinomis ir įvairios skaitmeninės mokymo priemonės, – sako įmonės generalinis direktorius Alius Sačilka. – Mūsų įmonės, Lietuvoje atstovaujančios vieną garsiausių ir technologiškai pažangiausių Didžiosios Britanijos leidyklų „Oxford University Press“, knygynų specialistai padeda mokykloms, jų mokytojams, moksleiviams, jų tėveliams apsirūpinti tiek spausdintais užsienio kalbų mokymo vadovėliais, tiek ir skaitmeniniais nuotolinio mokymo produktais, platformomis, be kurių šiuolaikinis ugdymo procesas jau neįsivaizduojamas. Jau keletą metų populiarumo viršūnėje laikosi šios leidyklos anglų kalbos vadovėliai „Family and Friends“ pradinukams, „Solutions“ ir „Insight“ vyresniųjų klasių moksleiviams. Ateinančių metų pradžioje šioms amžiaus grupėms galėsime pristatyti ir labai laukiamas naujienas – „Beehive“ ir „Life Vision“ vadovėlius, taip pat ir visiškai atnaujintą bei nauju turiniu papildytą „Insight“ leidimą“.
Tiek fiziniuose knygynuose, tiek ir elektroninėje parduotuvėje humanitas.lt didelio pirkėjų susidomėjimo šiais metais ir toliau sulaukė garsių Vakarų Europos leidyklų meno knygos, grožinės bei populiarios negrožinės literatūros leidiniai anglų kalba. Vokietijos leidykla „Steidl“ tęsė bendradarbiavimą su lietuvių fotografu Antanu Sutkumi ir šalia „Humanitas“ knygynuose šiuo metu populiariausios meno knygos „Planet Lithuania“ išleido dar dvi jo knygas „Pro Memoria“ ir „Children“, kurios irgi čia jau tampa bestseleriais.
„Ypač gerai perkama Jungtinės Karalystės leidyklos „Thames and Hudson“ žymiausių mados namų („Chanel“, „Versace“, „Prada“, „Dior“, „Louis Vuitton“) „Catwalk“ serija ir šios leidyklos knygos „Tarkovsky: Films, Stills, Polaroids & Writings“ bei „Tarantino. A Retrospective“. Visada pirkėjų mėgstama vokiečių „Taschen“ leidykla toliau pildė jubiliejinę įvairios tematikos, patrauklaus dizaino ir gerų kainų knygų seriją „40 Years of Taschen“. Neliko nepastebėtos ir šios leidyklos prabangios, didelio formato knygos „Helmut Newton Sumo 20th Anninversary“, „Rembrandt. The Complete Paintings“, „Egon Schiele“. Žinoma britų leidykla „Dorling Kindersley“ džiugino gausiai iliustruotomis pažintinėmis ir meno knygomis tiek vaikams, tiek suaugusiems. Didelio susidomėjimo sulaukė jos „Marvel Encyclopedia“ ir kitos knygos apie komiksus, žvaigždžių karus. Leidykla „Phaidon“ tęsia kulinarinių knygų leidybos tradicijas ir siūlo naujų puikių meno, architektūros, interjero knygų“, – vardino A.Sačilka.
„Visuomet gerai perkama klasika ir fantastikos serijos, iš kurių paminėtinos Franko Herberto „Dune“, J.K.Rowling „Harry Potter“, Leigh Bardugo „Shadow and Bone“ ir ypač populiarios Madeline Miller „The Song of Achilles“, Sally Rooney „Beautiful World, Where Are You“, George'o Orwello „Nineteen Eighty-Four“ bei Haruki Murakami „Norwegian Wood“, „Kafka on the Shore“. Tarp perkamiausių populiariosios negrožinės literatūros knygų anglų kalba pirmauja Benjamino Grahamo „The Intelligent Investor“, Morgano Houselio „The Psychology of Money“, taip pat ir 3 pasauliniai bestseleriai – Danielo Kahnemano „Thinking, Fast and Slow“ ir abi Jordano B. Petersono knygos „12 Rules for Life“ bei „Beyond Order“. O paskutiniųjų metų pardavimų rekordus sumušė Michaelo Brouno Ayre leidinys apie škotų bendruomenę LDK laikotarpiu „The Scottish Community in the Grand Duchy of Lithuania, 1630“, – sakė jis.
Nors „Humanitas“ knygynų asortimente vyrauja užsienio šalių leidyklose išleistos knygos anglų kalba, savo vietą turi ir Lietuvos leidyklų bei lietuvių autorių knygos, tarp kurių itin daug dėmesio šiais metais sulaukė mokslinė ir populiarioji negrožinė literatūra. „Visų pirma paminėtina Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, taip pat Arūno Sverdiolo „Kultūra čia ir dabar“, Kristupo Saboliaus „Apie tikrovę“ bei Aurimo Švedo „Istoriko teritorija“, – sakė jis.
A.Sačilka irgi akcentavo, kad praėjusiais metais dėl karantinų ribojimų atsiradusi spartaus internetinės prekybos augimo tendencija išliko ir šiemet. „Knygų pardavimai internetu mūsų įmonėje, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei dvigubai. Tiesiog privalėjome reaguoti į besikeičiančius pirkėjų įpročius, mūsų internetinio knygyno atnaujinimas tapo būtinybe ir dabar ties tuo intensyviai dirbame“, – sakė jis. Kitų metų pradžioje planuojama pristatyti naują elektroninę humanitas.lt parduotuvę.
„Juodas šuo“: populiari klasika
Sostinės centre įsikūręs skaitytų knygų knygynas „Juodas šuo“ skaitytojus traukia savo atmosfera ir retais leidiniais. Knygyne dirbanti bukinistė Rugilė Pranculytė pasakoja, kad šiemet, kaip ir paprastai, daugiausia skaitytojų dėmesio knygyne sulaukė pripažinta grožinė literatūra, moderni klasika. Tarp populiarių užsienio autorių – Fiodoras Dostojevskis, Hermanas Hesse, Albert'as Camus, Virginia Woolf, Kurtas Vonnegutas, o tarp lietuvių– Jurga Ivanauskaitė, Ričardas Gavelis, Jonas Biliūnas. Taip pat knygyne skaitytojai ieškojo kokybiškos psichologinės literatūros, pavyzdžiui, Sigmundo Freudo, Carlo Jungo leidinių.
„Smagu, kad vasaros laikotarpiu vis dar nuperkama knygų apie augalus, sodininkystę, o rudens laikotarpiu – apie grybus. Vadinasi, žmonės toli gražu neiškeitė praktinės informacijos ieškojimo knygose į greitą „Google“ paiešką.
Galbūt dar būtų galima pastebėti, kad vis mažiau skaitytojų skaito istorinę literatūrą. Istorinis skyrius mūsų knygyne gana platus ir įvairus, tačiau prie jo skaitytojai prieina rečiausiai. Bandydami išjudinti skaitytojus, darėme didelį išpardavimą, kur didžioji dalis istorinių knygų kainavo po 0,50 euro, tačiau sulaukusios minimalaus susidomėjimo lentynos liko pilnos“, – sako bukinistė.
Istorinis skyrius mūsų knygyne gana platus ir įvairus, tačiau prie jo skaitytojai prieina rečiausiai.
Tuo metu knygyno vadovas „Juodas šuo“ ir bukinistas Tomas Lučiūnas pasakoja, kad retesnės į knygyną patekusios knygos greitai iš jo iškeliauja į naujus namus.
„Stebina, jog kartais ir retesnės knygos gana greitai randa naujuosius šeimininkus, tad siekiant skaitytojus pradžiuginti gera selekcija tenka įdėti daugiau pastangų ir laiko knygų paieškoms“, – teigia T.Lučiūnas.
Paklaustas, kokių įdomių skaitytų knygų šiemet knygynas pasiūlė savo lankytojams, T.Lučiūnas pasakoja, kad tarp tokių buvo išeivijos ir tarpukario leidiniai ir viena kita XIX amžiuje leista knyga.
„Ne paslaptis, jog bukinistams itin malonu pasiūlyti retenybių, ar tai, ko kitur nerasi. Pavyzdžiui, buvo malonu turėti visas Thomo Manno tetralogijos „Juozapas ir jo broliai“ dalis. Žinoma, tokios knygos greitai ir iškeliauja pas skaitytojus“, – kalba bukinistas.
Paklausti, ar šiemet buvo jaučiamas skaitytų knygų skaitytojų skaičiaus didėjimas, „Juodo šuns“ bukinistai pasakoja, kad viskas išliko taip, kaip ir pernai. Išskyrus internetinės prekybos rezultatus.
„Daugiau žmonių nusiperka atvirukų, reprodukcijų, tačiau su knygomis viskas panašiai, kaip ir praeitais metais – tie, kas nori skaityti, kas domisi, tie užsuka ir vis ką nors įsigyja. Žinoma, pasitaiko ir naujų skaitytojų, kurie prašo parekomenduoti literatūros „pradedančiajam“, – sako R.Pranculytė.
Jai antrindamas T.Lučiūnas prideda: „Kadangi vis daugiau darbo krūvio knygyne tenka pakavimams, matyt, daugėja internetinį apsipirkimą besirenkančiųjų skaitytojų gretos. Fizinio knygyno apsilankymai šiemet atrodo panašiai, kaip ir anksčiau.“
Geriau parduodama grožinė literatūra
„Vagos prekybos“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė sakė, kad kalbant apie šių metų tendencijas galima išskirti tai, jog geriau buvo parduodama grožinė literatūra. Saviugdos ir savipagalbos knygos taip pat buvo perkamos, bet rinkoje neatsirado naujų šios srities bestselerių. Praėjusiais metais ji išskyrė knygų vaikams pardavimų augimą, tačiau šiemet šioje srityje pardavimų dinamika buvo panaši kaip ir visų kitų knygų.
Kalbėdama apie pasikeitusius pirkėjų įpročius ji sakė, kad padidėjo pardavimai elektroninėje parduotuvėje, ir net ir atsidarius knygynams daug pirkėjų liko prie tokio pirkimo būdo, tačiau, Z.Barusevičienės teigimu, pardavimų knygynuose tai nekompensavo. „Pagal bendras tendencijas galima spręsti, kad knygų pardavimai išliko daugmaž tie patys, tik persiskirstė tarp pardavėjų. Pirkėjai pirko ir el. parduotuvėse, ir prekybos centruose (kai kurie prekybos centrai stipriai išplėtė knygų skyrius)“, – sakė ji.
Ji taip pat pateikė ir perkamiausių knygų sąrašus „Vagos“ knygynuose.
Grožinės Literatūros top5
- Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė II“
- Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“
- Hanya Yanagihara „Mažas gyvenimas“
- Elizabeth Gilbert „Merginų miestas“
- Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“
negrožinės literatūros top6
- Gary Chapmano „Penkios meilės kalbos“
- Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“
- Laima Lavaste „Kunigas Ričardas“
- Janet Geringer Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“
- Robino Norwoodo „Moterys, kurios myli per stipriai“
- Louise L. Hay „Pamilk save ir būk laimingas“
Audioteka.lt populiariausios – saviugdos knygos
Lietuviškų audioknygų platformoje Audioteka.lt šiemet ir toliau populiariomis išliko saviugdos knygos. Kaip sako platformos vadovas Aurimas Mikalauskas, šiemet skaitytojams pasiūlyta ir daugiau mėgstamų knygų vaikams autorių kūrinių – Tomo Dirgėlos ir Kotrynos Zylės.
Audioteka.lt perkamiausių lietuvių autorių knygos
- V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“
- J. Šeduikytės ir G.Šmatavičiaus „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“
- M.Starkaus „Tuk Tuk Indija“
- A.Kurienės „Kaip užauginti žmogų“
- B.Sruogos „Dievų miškas“
„Daugiau dėmesio skiriame ir grožinei literatūrai. Šių metų grožinės audionaujienos: J.R.R.Tolkieno „Hobitas“, H.Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“, G.G.Marquezo „Šimtas metų vienatvės“, R.Kmitos „Remyga“, I.Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimas“, D.Pancerovo „Medžiojant tėvą“, L.Tolstojaus „Ana Karenina“ (II knyga), A.Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“, M.Puzo „Krikštatėvis“, K.Kaikario „Rozmarinas“, H.Lee „Eik ir pastatyk sargybinį“. Nauja dar ir tai, kad beveik visos didžiosios leidyklos pradėjo leisti audioknygas. Džiaugiamės, kad „audiomada“ Lietuvoje įsibėgėja“, – pasakoja A.Mikalauskas.
Jis pasakoja, kad skaitytojams dažnai nesvarbu, jog knyga gali būti išleista labai seniai, nes audioformatu ji pasirodo tarsi naujai.
„Vos pasirodęs, į topus šoktelėjo M.Puzo „Krikštatėvis“. Iš jo aukštų pardavimų galima spręsti, kad kartais nesvarbu, jog kūrinys parašytas prieš daugiau nei pusę amžiaus: džiugu, kad klasika atranda savo klausytoją. Taip pat populiari yra M.Housel „Pinigų psichologija“, atskleidžianti naują požiūrio kampą daug kartų, rodos, jau apkalbėta pinigų tema. Reiktų išskirti ir V.Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“: tai daugiau nei 30 valandų trunkanti audioknyga, kurią visi skaitėme jau mokykloje – o visais metais yra tarp geriausiai parduodamų audioknygų. Smagu, kad pagal pardavimus labai pasiteisino ir naujas formatas – B.Brown audiokursas „Pažeidžiamumo galia“. Tarp gerai perkamų šiais metais yra ir ne per seniausiai pasirodžiusi D.Trockij audioknyga „Kol aš nesu aš“, – sako A.Mikalauskas.
Audioteka.lt perkamiausios verstinės knygos
- D.Trockij „Kol aš nesu aš“
- J.Murphy „Jūsų pasąmonės galia“
- R.T.Kiyosaki „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“
- G.Chapmano „Penkios meilės kalbos“
- J.B.Petersono „12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis“
Audioteka.lt vadovas pasakoja, kad sulaukia vis daugiau užklausų ir pastabų iš skaitytojų, kokias knygas verta išleisti audioformatu. Pasak jo, auga biografinių, vaikiškų, verslo audioknygų poreikis, o saviugda ir psichologinė literatūra visada suranda savo klausytoją.
Paklaustas apie pandeminius skaitytojų įpročius, A.Mikalauskas sako, kad susidomėjimas audioknygomis buvo sumažėjęs.
„Gal dėl to, kad žmonės mažiau laiko leido automobilyje, sportuodami, o ir judesys daugelyje sferų buvo apstojęs. Tačiau knygų žanrų pasirinkimui tai įtakos nepadarė“, – sako Audioteka.lt vadovas.