Dar pavasarį prieš pat pasirodant septintai ciklo „Septynios seserys“ knygai rašytoja paskelbė, kad seserų istoriją užbaigs kiek vėliau pasirodysiantis aštuntas romanas, kurio numanomas pavadinimas „Tėčio Atlanto istorija“. Paskutinėje knygoje rašytoja pažadėjo atsakyti į vieną svarbiausių istorijos klausimų: kas iš tiesų yra Atlantas.
Prieš pat mirtį L.Riley pavyko parašyti keletą esminių knygos epizodų, o kartu palikti detalias pastabas apie tolesnę istorijos eigą. Ji nusprendė, kad, nutikus blogiausiam, jos vyriausiasis sūnus Haris turėtų užbaigti „Septynių seserų“ seriją. L.Riley šeima skelbia, kad knyga apie seserų tėtį Atlantą pasirodys 2023 metų pavasarį, jos bedraautoris – Haris Whittakeris.
„Mama man perdavė „Septynių seserų“ serijos paslaptis: išlaikysiu jai duotą pažadą pasidalinti šiomis paslaptimis su jos ištikimais skaitytojais. Galite būti tikri – 2023 metų pavasarį visas pasaulis sužinos, kas iš tiesų yra tėtis Atlantas ir kodėl jis nusprendė įsivaikinti seseris“, – sako L.Riley sūnus Haris. Kurį laiką Lucinda ir Haris glaudžiai dirbo kartu kurdami knygų seriją vaikams apie angelus sargus, beje, pirmoji šios serijos knyga pasirodys rudenį.
Ciklas „Septynios seserys“ paremtas mitu apie Plejadžių žvaigždyną ir pasakoja įvaikintų seserų istorijas. Šį pasauliniu fenomenu tapusį ciklą autorė pradėjo rašyti 2012 metais ir iki šiol visame pasaulyje parduota 15 milijonų egzempliorių šio ciklo knygų. Mirus seseris užauginusiam tėvui, jos visos vėl susirenka į pasakiškus vaikystės namus prie Ženevos ežero – bet tėvo valia laidotuvės jau įvyko, o kiekviena iš seserų gauna po voką ir nuorodą su paslaptingomis koordinatėmis. Taigi kiekviena ciklo knyga pasakoja vis kitos sesers istoriją. Beje, viena Holivudo prodiuserinė kompanija nusipirko teises ekranizuoti šį romanų ciklą, tad ekranus turėtų išvysti „Septynių seserų“ istoriją pasakojantis serialas.
L.Riley yra sakiusi, kad šiuo ciklu norėjo įamžinti ankstesnių kartų moterų pasiekimus ir tvirtumą, o mitas apie Plejadžių žvaigždyną patraukė, nes, pasak mitologijos, visos seserys buvo ypatingos ir stiprios moterys. „Kovodamos su lytiniais ir rasiniais prietarais, netekdamos mylimųjų per karus ar dėl ligų, pradėdamos gyvenimą iš naujo kitame pasaulio krašte, praeities moterys praskynė mums kelią, jų dėka šiandien mėgaujamės minties ir veiksmų laisve“.
L.Riley kūrybą drąsiai galima vadinti pasauliniu fenomenu: jos knygos išverstos į 37 kalbas, visame pasaulyje parduota 30 milijonų egzempliorių, o į populiariausių knygų sąrašų viršūnes nuolat iškopia 25 šalyse. Vis dėlto turbūt didžiausio dėmesio L.Riley kūryba sulaukė Nyderlanduose: ne vieną savaitę šios šalies populiariausių knygų sąraše 8 iš 10 knygų buvo L.Riley. Kasmet jos romanai perkamiausių kalendorinių metų knygų sąrašų viršūnėse atsiduria Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje.
Lietuvoje ši autorė taip pat turi didžiulį ratą gerbėjų, su kuriais 2016 metais susitiko Vilniaus knygų mugėje. Lietuviškai išleisti 16 L.Riley romanų, 9 iš jų – necikliniai, o bendras šių knygų tiražas viršija 101 tūkstančių egzempliorių, šalies bibliotekose prie L.Riley knygų nusidriekia keleto mėnesių eilės.
Prieš devynerius metus lietuviškai pasirodę „Orchidėjų namai“ buvo pirmoji Lietuvos skaitytojų pažintis su L.Riley kūryba, ši knyga išlieka viena populiariausių, šiemet pasirodė ketvirtas knygos tiražas, iš viso jos parduota daugiau nei 10 tūkstančių egzempliorių. Populiarumu „Orchidėjų namams“ nenusileidžia ir kiti ne cikliniai L.Riley romanai „Levandų sodas“, „Drugelių kambarys“, „Vidurnakčio rožė“, „Meilės laiškas“, „Angelų medis“.
