Joje – itin ryški įtampa tarp šiuolaikinės kultūros ir praeities, gyvenant tarp žuvusių mitų ir karų šukių. Knygos „Tamsa yra aštuonkojis“ dailininkas Jurgis Griškevičius, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Dominyko Norkūno eilėraščiai kalba apie XXI a. žmogaus siekį apčiuopti savosios tapatybės pulsą pasaulyje, kuriame žodžių ir simbolių reikšmės grimzta į persiklojančius kultūrinius kontekstus – kur viskam iškyla užmaršties ir nebuvimo grėsmė, sutverianti naują poetinį mitą ir jo atšiaurų, tačiau gyvybingą kraštovaizdį.
Knygoje praeitis suvokiama kaip mitinė realybė, artimesnė gamtinei stichijai arba dangaus kūnams, negu suklasifikuotai faktinei istorijai, – taip siekiama apčiuopti tikrąjį, nors ir sunkiai regimą, mūsų sąmonės šaltinį. Taip pat joje kalbama apie tikrovę po Holokausto, atmintį bei dieviškumo paieškas nudievintame pasaulyje.
Vėlesniuose knygos puslapiuose dominuoja miesto, ypač su Vilniumi susiję, motyvai, mąstoma apie artimus žmones, tiek gyvus, tiek mirusius. Knygos „Tamsa yra aštuonkojis“ pabaigoje miesto tikrovę keičia abstrakcija, imama vengti tikrinių vardų, atsigręžiama į gamtiškąjį pasaulį, nors lunarijos, kaip išdavystės simbolis, siejamos su Judo trisdešimt sidabrinių. Todėl subjektas, net ir bandydamas ištrūkti į bežodę gamtos ir simbolių vaizdiniją, nebegali pamiršti didžiosios istorijos: juk senovinių skulptūrų skeveldros jau anksčiau yra prislėgusios mus nebylaus akmens svoriu, iš kurio išsivaduoti įmanoma tik prisimenant ir naujai įžodinant po jų griūties likusius reliktus.
Įdomi, ekspresionistinių įtampų nestokojanti knyga.
Poetas Antanas A.Jonynas apie šį debiutą sako: „Dominykas Norkūnas išsiskiria – jo poezija konceptuali, pasižymi originalia kultūrinių vaizdinių traktuote, nesiriboja išpažintine savianalize, siekia naujai įžodinti praeities gelmines patirtis ir įžvelgti virpesius po tariamai paviršutinišku dabarties spindesiu. Ir parašyta profesionaliai, su poetinės meistrystės paslapčių ir poetinės kalbos niuansų išmanymu. Įdomi, ekspresionistinių įtampų nestokojanti knyga“.
Dominykas Norkūnas yra ne tik aktyvus įvairių literatūros renginių ir festivalių dalyvis, jis taip pat yra vienas produktyviausių jaunųjų vertėjų. Verčia įvairių žanrų literatūrą (daugiausia poeziją ir pjeses) iš anglų, vokiečių, latvių, olandų, rusų, jidiš kalbų. Šiemet jis už meistrišką Jerome’o Rothenbergo eilėraščių rinktinės „Khurbn“ vertimą apdovanotas Dominyko Urbo premija, taip pat drauge su poetu ir vertėju Mariumi Buroku išvertė ne vieną Nobelio premijos laureatės Louise‘s Gluck poezijos knygą. Nuo 2014 m. jo poezijos vertimai publikuojami spaudoje ir tarptautinių literatūros festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, Europos poezijos platformoje „Versopolis“. D.Norkūnas yra leidyklos „Bazilisko ambasada“ bendraįkūrėjas.
