„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Poetė Sniežana Ruseckienė eilėraštį dedikavo netikėtai žuvusiai draugei

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalinasi poetė Sniežana Ruseckienė. „Eilėraščiai gimė įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ,,Medaus inkliuzai“ skirtas netikėtai mirusiai draugei. ,,Exit“ yra apie politines nuotaikas Jungtinėje Karalystėje, kur, beje, dabar gyvenu. Kūrinys ,,Iškarpos“ buvo įkvėptas skinantis kelią per minią vieną ramią žiemos pavakarę. Kūrinys ,,Inty mus“ sudarytas iš vaikystės prisiminimų ir gyvenimo patirties. Kodėl toks pavadinimas – Inty mus? Nes panašus sąskambis su anglišku žodžiu ,,into“ ir lietuviškas ,,mus“. Mano literatūrines ambicijos yra išleisti savo kūrybos knygą, nes sulaukiu daug prašymų tai padaryti.“ Jeigu taip pat norite publikuoti savo eilėraščius, kviečiame jais dalintis paštu urbanpoetry@15min.lt
Sniežana Ruseckienė
Sniežana Ruseckienė / Asmeninio archyvo nuotr./ 15min nuotr.

- Sniežana Ruseckienė

Iškarpos

Vandens pilnos saujos
O aš
Išdrįstu rašyti eilėraščius
Surinkti kalbas
Jas dailiai išlyginti
Sukarpyti
Ir po to dėlioti galvosūkį
Tas Dieviškas menas
Suprasti kaip ir iš kieno
Akių išsprūdusi šviesą
Kituose atsispindi
Koks kartus būna
Liežuvio sunkumas
Ir klaidūs
Pasąmonės tuneliai
Savęsp nuvedantys
Kur sninga ne žodžiais
Bet sielų nuotrupomis
Kūnų nuotrupomis
Jausmų nuotrupomis

O aš vis sapnuoju
Sniegą

Exit

Čia nesninga
Nes niekas nesirenka pėdsakų

Žolė čia žalia
Lietumi permirkusi
Ir niekieno pėdos
Tolsta lyg niekur nieko
Į laiko liniją

Gatvių abrazyvinis triukšmas
Gludina jautrumą
Čia nėra pažįstamo lietaus
Lašai kapsi visomis kalbomis
Pabandyk susigaudyt

Peržengus slenkstį
Kartoju lyg maldą
Lietuviškai
Plytos blokeliai cementas
Langai ak jų vyriai atvirkščiai sudėti
Sodas sandėliukas skalbinių virvės
Segtukai įmanytum save prisegtum tvirčiau
Nes toks vėjas
Toks nelemtas vėjas pučia
Nuo Westminster pusės
Nereikalingi
Ne reikalingi
Lingu lingu lietuviškai

Medaus inkliuzai

Pasaulio komponentai
Virpa it įtrūkusios
Stygos

Atgniauži save
Ir palieki

Medžiai atsigręš
Tau praeinant

Tuk
Tuk
Tuk
Širdis ir aukštakulniai
Į ritmą

Upė ramiai atsiveria tarpe mūsų
Uoste prisišvartuoja laikas
Mediniame jo denyje
Vis dar matyti
Saulėtas lapų mirgėjimas
Medaus lašai
Iš dangaus

Inty mus

Rankos
Godžios rankos
Šliaužia per mano kūną
Ledinė žuvis į paširdžius pliumpt
Nusisuku kad nematyčiau
Tavo gėdos
Tėve

*

Girgždančios pušinės lentos
Šešėlis lėtai pastoja
Linguoji lyg
Įkirsta kaladėlė

Tavo burna pilna
Neišsakyto ilgesio
Motin

*

Žvaigždės tokios mėtinės
Vidurvasarį
Lyg beržynai būtų išgėrę
Visą sulą iš upės

Rodos prigultum
Ir žindytum pasaulį
Per visą naktį

*

Balsu įsiskverbi
Nereikia nė pjautuvo
Šiugždantys žodžiai
Spiečiasi pakaušyje
Ropoja žemyn

Dar truputis
Ir pasileis ieškoti
Naujo būsto

*

Mus mumyse mes
Mėsa žemyn

Užliūliuos
Lūgnių stiebeliai
Klampiame vandeny

Mus mirusius mes
Trauka tolyn nuneš
Nes

*

Peržegnoji ir peržengi
Žemės žiotis

Nutrūkę žodynai
Lėtai nusklendžia
Ant dugno dangaus

Prašau
Užmegzk dar kartą pavasarį
Kuriame prasidėjau

Jeigu taip pat norite publikuoti savo eilėraščius, kviečiame jais dalintis paštu urbanpoetry@15min.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą