Perfrazuojant Aidą Marčėną, parašiusį jau legendines eilutes „pasaulis baigias, todėl reikia rašyti eilėraščius“, „Poezijos pavasaris“ baigias, todėl reikia skaityti eilėraščius, o jų pasirodė tikrai daug!
Tautvydos Marcinkevičiūtės (g. 1955) naujas eilėraščių rinkinys „Greitaeigis Laiko liftas“ – tai netikėtų, originalių poetinių formų knyga. Didžiulė kūrybinių priemonių įvairovė – žodžiai, skiemenys, svetimvardžiai, tradicinė ir netradicinė eilėdara, poetinė proza – pasitelkiama mintims ir išgyvenimams reikšti. Poetė prisiliečia prie daugelio dabarties socialinių aktualijų, jos reagavimai aštrūs ir raiškūs.
Pati autorė savo naujojo rinkinio kertiniais akcentais laiko kalbos skaidymo žaidimą, atskleidžiantį netikėčiausių rezultatų, ir atsidavimą įkvėpimui: „Poetinė programa neturi nieko bendro su pogromais, pagrūmojimais kitaip manantiems, bet dar šveicarų kilmės lingvistas Ferdinandas de Saussure'as teigė, kad riba, skirianti kalbas, negali nebūti sąlygiška. Ir jis vartojo sąvoką „langage articulé“. Lotyniškosios kilmės „articulé“ reiškia „sudėtinė dalis“, „skaidymas“, o kalboje skaidymas gali reikšti arba garsinės grandinės skaidymą į skiemenis arba reikšmių grandinės skaidymą į prasmės vienetus. Bet Poezija nėra vien teorija, nors pastaroji galėtų būti tuo oru, kurį Poezija turėtų įkvėpti, kad neuždustų. Nes Poezija – tai nušvitimas, kai rašoma ir skaidoma intuityviai, kad dar labiau išryškėtų net skirtingiausias reikšmes turinčių žodžių vidinis giminingumas, kaskart nustebindamas kūrėją dėl atsirandančių papildomų eilėraščių suvokimo prasmių juos berašant. Šių eilėraščių kūrimo metu buvau absoliučiai įsitikinusi, kad juos įmanoma rašyti tik taip ir niekaip – kitaip. Taigi. Teorija ir svaigus įkvėpimas“.
„Neišgyventas gyvenimas, žioravusi, bet taip ir nepagauta ar tiesiog banalybės tinkluose uždusinta galimybė geismo tvinksniu perkeisti pasaulį“ – tai žodžiai, kuriais Romo Daugirdo eilėraščių rinkinį „Saulės dėmių medžiotojai“ knygos ketvirtajame viršelyje apibūdina poetas, kultūros kritikas Vytautas Rubavičius.
Romas Daugirdas (g. 1951) skaitytojams lig šiol daugiau žinomas kaip antilyriškosios lietuvių poezijos stilistinės krypties atstovas. Tačiau dvylikta poeto knyga pirmą kartą įgyja lyrikos žymą. Daugirdo reveransas lyrikai reiškiasi ryškesne meilės tema ir nuosaikesne poetika. Eilėraščiai tirštai metaforizuoti, vaizdai stiprina socialinių, egzistencinių problemų spinduliuojamą įtampą. Visgi tas egzistencinis tragizmas, rinkinyje ir išgyvenamas, ir ironizuojamas, pasak Vytauto Rubavičiaus, turi tąsą: „...gyvenimo ratas ne tik traiško, bet ir kuria – žadėdamas, burdamas, gundydamas pralaužti ir išsilieti. Visa gyvastim ir visa poetine galia.“
„Užklumpa šviesa“ – tai jau aštuntoji Vytauto Kazielos (g. 1955) lyrikos knyga. Šio poeto kūryba lig šiol labiau žinoma Aukštaitijos skaitytojams, tame krašte išleista didžioji dalis jo poezijos rinkinių, tarp jų ir knyga lietuvių bei anglų kalba, knygos vaikams. Už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“ Vytautas Kaziela nusipelnė Antano Miškinio premijos (2006). Rinkinys „Užklumpa šviesa“, išeinantis sostinėje, normalizuoja autoriaus kūrybos vertės supratimą. Tai rimta, bent kiek elegiška kalba apie dabartį, ji pasižymi pokalbio, tolydaus galvojimo intonacijomis, dabartį ir istoriją aprėpiančio žmogaus mąstymu, lakoniška išraiška.
Literatūros tyrinėtoja prof. Viktorija Daujotytė apie Kazielos naująjį rinkinį atsiliepia teigiamai: „Vytauto Kazielos eilėraščių įspūdis – lyg važiuotum per Aukštaitiją iš Dusetų, Utenos ar Molėtų Vilniaus linkui, žiūrėtum pro langą į susikertančias linijas – dangaus, miškų, kalvų, vandenų, sodybų, gyvenimo. Taip, tikrai, eilėraštis atsiranda ten, kur kas nors susikerta, – skaudžiai, žeidžiamai ar tik liūdnai, truputį elegiškai, lyg prasitęstų linijos iš meilės ir netekties, iš ankstesnio rinkinio. Lyg realistiškesnės, taupesnės: yra tiek, kiek liko, nors ir norėtum daugiau. Naujieji Vytauto Kazielos eilėraščiai geri pokalbininkai: ramiai laikosi savo tono, balso nekelia, bet ir per žemai nenuleidžia, klausosi kito, nepertraukinėja, veikia ritmu.“