Kartu su prizu knygos „East West Street: On the Origins of Genocide and Crimes Against Humanity“ autoriui atiteko ir 30 tūkst. svarų sterlingų, kuriuos P.Sandsas nusprendė pasidalinti kartu su savo bičiuliu ir rašytoju Hishamu Mataru. Pastarojo knyga taip pat buvo įtraukta į „The Baillie Gifford“ premijos trumpąjį sąrašą.
Kaip atsiimdamas prizą sakė P.Sandsas, dar prieš paskelbiant premijos laimėtoją jis su H.Mataru buvo susitaręs, kad jei apdovanojimą laimės vienas iš judviejų, tuomet jie iš gautų pinigų bendrai nusipirks gerą konjako butelį ir marinuotų daržovių stiklainį, o likusius pinigus paaukos labdarai. Rašytojas konkrečiai nepaskelbė, kam bus paaukota nemenka pinigų suma, tačiau nurodė, kad ji praverstų bet kuriai organizacijai, kuri rūpinasi pabėgėliais.
Premiją P.Sandsui atnešusioje knygoje pasakojama apie 1945–1946 metais vykusį Niurnbergo karo nusikaltėlių teismą, to meto vykdytą genocidą, nusikaltimus žmonijai. Knygoje autorius taip pat nagrinėja Antrojo pasaulinio karo metu gyvenusių savo šeimos narių gyvenimo istoriją.
Apdovanojimą gauti iš viso pretendavo per 180 rašytojų, iš kurių buvo atrinktos keturios pavardės, kurios sudarė trumpąjį pretendentų sąrašą. Jame buvo šie autoriai: Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič („Laikas iš antrų rankų“), Pulitzerio premijos laimėtoja Margo Jefferson („Negroland: A Memoir“), žmogaus teisių gynėjas Philippe Sandsas („East West Street: On the Origins of Genocide and Crimes Against Humanity“) ir Libijos rašytojas Hishamas Mataras („The Return: Fathers, Sons and the Land In Between“).
Bene garsiausiai šiame sąraše skambėjo S.Aleksijevič pavardė. 2015 metais Baltarusijos rašytoja už dokumentinių knygų publikavimą gavo Nobelio literatūros premiją.
„The Baillie Gifford“ prizas teikiamas negrožinės literatūros autoriams. Iki 2015 metų ši premija buvo žinoma kaip Samuelio Johnsono prizas.
