Vaikščiojant mugėje galima atkreipti dėmesį į kai kuriuose stenduose reiškiamą paramą palestinietei rašytojai Adania Shibli, kurios buvo nuspręsta neapdovanoti Frankfurto knygų mugėje. Frankfurto knygų mugėje penktadienį ji turėjo būti apdovanota „LiBeraturpeis“, tačiau apdovanojimus organizuojantys „Litprom“ pranešė, kad autorė bus įvertinta vėliau „tinkamu formatu“. Protestuodami prieš tai apie1000 rašytojų, tarp jų ir tokie garsūs kaip Olga Tokarczuk, Annie Ernaux, Ianas McEwanas, Colmas Toibinas ar Williamas Dalrymple'as, paskelbė atvirą laišką, kuriame mugės organizatoriai raginami sukurti erdvę „palestiniečių rašytojams, kurioje jie galėtų dalintis savo mintimis, jausmais, požiūriu į literatūrą šiais siaubingais, žiauriais laikais, o ne užčiaupti juos“.
Situacijos nepagerino ir mugės vadovo Juergeno Booso pareiškimai. Praėjusią savaitę jis akcentavo tai, kad šioje mugėje norima ypatingą dėmesį skirti balsams iš Izraelio ir jie visiškai palaiko Izraelį. Tiesa, vėliau jis sakė, kad „milijonai nekaltų žmonių Izraelyje ir Palestinoje paveikti šio karo, ir mes užjaučiame juos visus. Mes labai tikimės, kad bus rasti keliai ištrūkti jiems iš šio smurto“. Nepaisant to, dalis arabų pasaulio valstybių paskelbė besitraukiančios iš šio renginio.
Aistros dėl S.Žižeko kalbos
Tačiau situacija tuo nebuvo užglaistyta. Aistros dėl to verda ir toliau. Per atidarymo ceremoniją J.Boosas teigė, kad situacija buvo įvertinta neteisingai ir kad mugė yra laisvo žodžio forumas. Jis taip pat teigė pasigendantis tų leidėjų, kurie nedalyvaus mugėje, ir lauks jų kituose renginiuose.
Vokietijos leidėjų asociacijos vadovė Karin Schmidt-Friderichs, kurios žodžius cituoja „Publishers Weekly“, savo įžanginėje kalboje sakė: „Esame labai sukrėsti „Hamas“ teroristinių išpuolių prieš Izraelį. Griežtai smerkiame šį smurtą. Užjaučiame visas smurto Izraelyje ir Palestinoje aukas. Jau pusantrų metų Europos pakraštyje siaučia tarptautinę teisę pažeidžiantis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Žvelgdami į Vokietiją, esame susirūpinę dėl didėjančio kraštutinių pozicijų populiarumo visuomenėje ir politinių partijų kraštovaizdyje. Diskusijos įsibėgėja, žodžiai sukelia susijaudinimo bangas. Visur aplink mus grėsmingai stiprėja populizmas ir nacionalizmas.“
Dar daugiau aistrų sukėlė slovėnų filosofo Slavojaus Žižeko kalba mugės atidarymo dieną. Atidarymo ceremonijoje jis pasmerkė „Hamas“ išpuolius, tačiau taip pat tvirtino, kad būtina išklausyti abi puses, giliau išnagrinėti istoriją. Jo teiginiai, kuriuose jis smerkė Izraelio vykdomą naujakurių politiką ir lygino tai su „Hamas“, sulaukė prieštaringų reakcijų, o politikas Uwe Beckeris pasakė pasmerkiančią S.Žižeko nuostatas kalbą. Kai kurie žmonės S.Žižeko kalbos metu paliko salę. Nors J.Boosas ir džiaugėsi, kad pavyko sukurti dialogą, visgi panašu, kad susipriešinimas išliko. Manoma, kad būtent dėl tokios kategoriškos S.Žižeko pozicijos Slovėnijos, kuri yra šių metų mugės viešnia, programos atidaryme buvo mažiau žmonių, nei tikėtasi. Beje, neramu ir pačiame Frakfurte. Antradienį čia vyko gausūs propalestinietiški mitingai, kuriuos sutramdyti buvo iškviesta ir riaušių policija.
Kodėl atšauktas palestinietės autorės pasirodymas?
Ketvirtadienį ne vienoje diskusijoje vėl buvo grįžta prie šios situacijos. JAV gyvenanti žydų kilmės leidyklos „Other Press“ leidėja Judith Gurewich sakė, kad jos giminė Antrojo pasaulinio karo metais patyrė, kas yra Holokaustas – dalis jų buvo nužudyti, dalis atsidūrė darbo stovyklose, dar kiti bėgo į užsienį, tačiau negalinti kategoriškai priimti tik vienos pusės. Tai, kad palestinietė rašytoja nebuvo apdovanota, ji vadina „didele klaida“ ir neetiška pozicija. Ji sakė, kad pastaruoju metu mato daug manipuliacijų praeitimi ir nenorinti, kad be didesnių analizių būtų nubrėžiama ryški linija tarp gėrio ir blogio. Ji citavo filosofą Walterį Benjaminą, kuris sakė, kad reikia analizuoti atmintį. „Literatūra leidžia sukurti atstumą, atsitraukti ir apmąstyti. Pagalvoti iš naujo, kas vyksta dabar ir kodėl? Literatūra gali parodyti daug sluoksnių“, – sakė ji, pabrėždama, kad būtina suvokti, jog trauminės patirtys negali tapti kova dėl valdžios, o knygų mugės turi būti apsikeitimu idėjomis, o ne atšaukimo vieta.
Kitoje diskusijoje dalyvavusi palestiniečių kilmės Vokietijoje gyvenanti žurnalistė Alena Jabarine sakė, kad niekas taip ir nepaaiškino, kodėl apdovanotos rašytojos knygą, kurią įvertino daugybė kritikų, dabar reikėtų vertinti kitaip nei anksčiau. „Kas tai per mugė? – retoriškai klausė žurnalistė, pabrėžusi, kad rašytoja juk nepriklauso „Hamas“ organizacijai. – Jei jau rašytojai nėra čia laukiami, negaliu to suprasti.“ Anot jos, tokia situacija tik gilina konfliktą. Šiuos jos žodžius susirinkusiųjų salė palydėjo plojimais.
Ji sako, kad šiuo metu viskas, ką ji jaučia, tai beviltiškumas. Ji negali aplankyti savo artimųjų, gauna žinias apie katastrofiškas sąlygas, kuriomis jie gyvena dabar.
Toje pačioje diskusijoje dalyvavęs profesorius Meronas Mandelis pripažino, kad šie įvykiai į paviršių ištraukė labai daug rasizmo, antisemitizmo. Jo manymu, dialogas neįmanomas, jei abi pusės nepripažins, kad jų priešininkai turi teisę egzistuoti. Tačiau jis sako taip pat susiduriantis su situacijomis, kai pasakęs, kad yra iš Izraelio, yra pataisomas, jog ne iš Izraelio, o iš Palestinos. „Mes galime ginčytis dėl visko, tačiau turime suprasti, kad būti, turėti savo valstybę turi teisę ir kiti“, – teigė jis. Tačiau sako ne kartą sulaukęs atsakymų „žydai vykdė kolonizaciją, ko jie gali tikėtis“. Kita vertus, jis sako supratęs, kad net ir tuos žvėriškus nusikaltimus įvykdė žmonės, kurie galbūt irgi turi vaikų, tačiau visgi žudė kūdikius. Tai kelia klausimus – galbūt kiekvienas iš mūsų turime užslėptą tamsųjį potencialą, vedantį net į žudynes. „Noriu tiesiog sustoti, nutilti ir pagalvoti“, – sakė jis.