„Pats neskaičiau šios knygos ir nežinau, kas joje bus“, – kaip visada rimtu veidu nenoriai apie būsimą knygą kalbėjo J.Erlickas.
Nebus romane ir meilės istorijų, nes kas gi vargdienį gali mylėti.
Leidyklai „Tyto alba“ kūrėjas prasitarė, kad tai būsianti paskutinė jo grožinės literatūros knyga – „smuiko rauda“. Tačiau leidėjos Lolitos Varanavičienės išprovokuotas, menininkas išdavė tikrus ar išgalvotus savo kūrybinius planus.
„Šitas etapas dabar bus baigtas. Bet kadangi seniai prašėte, kad rašyčiau romaną, tai dabar rašau netgi du. Vienas vadinsis „Vargdieniai“, nes dabar apie vargdienius niekas neberašo, vargdienis net nebestatomas pavyzdžiu kitiems, jaunas žmogus svajoja būti turtuoliu. Manau, kad tai – labai negerai, – išmintimi dalijosi klasikas. – Pagrindinis mano knygos herojus bus vargdienis Mikutavičius, kurio žmona ir vaikai taip pat bus vargdieniai. Mano herojai nieko neveiks, nes ką bedarbiai gali veikti, nebus romane jokių nuotykių – kas gi tokiems gali nutikti. Nebus romane ir meilės istorijų, nes kas gi vargdienį gali mylėti.“
O antrasis romanas, anot J.Erlicko, bus istorinis apie Algirdą Kaušpėdą.
Noriu paneigti mintį, kad Lietuvos valstybę sukūrė Kaušpėdas. Jis vienas tiek daug nebūtų prikūręs. Mano romane jie veikia keturiese: Landsbergis, Ozolas, Kaušpėdas ir Prunskienė.
„Noriu paneigti mintį, kad Lietuvos valstybę sukūrė Kaušpėdas. Jis vienas tiek daug nebūtų prikūręs. Mano romane jie veikia keturiese: Landsbergis, Ozolas, Kaušpėdas ir Prunskienė. Ozolas rašo, Landsbergis aranžuoja, Kaušpėdas bando tai perteikti tautai suprantama forma, o Prunskienė rūpinasi, kad vyrams nieko netrūktų, jie neprisigertų ir kurtų valstybę, – sumanymą pristatė rašytojas. – Ir pabaigoje iškelsiu klausimą, kodėl dabar taip negalėtų būti.“
Kol ištikimi skaitytojai sulauks tokių ar kitokių savo mylimo autoriaus kūrinių, naujausia knyga „Išeinu iš krašto“ jau netrukus pasirodys knygynuose. Knygos herojus sunkiai pritampa modernia save laikančioje visuomenėje, nelabai orientuojasi šiuolaikinių technologijų ir šiuolaikinių veikėjų pasaulyje. Žadama, kad poetiniuose ir nepoetiniuose tekstuose skaitytojai ras ir kandžios išminties, ir jautraus žmogiško gerumo.
„Norėčiau gauti antrą Nacionalinę premiją – dėl to ir parengiau šią trilogiją, kuri baigiasi knyga „Išeinu iš krašto“. Tikiuosi, kad mane rekomenduosite šiai premijai. Neteisinga, kad žmogus tik vieną kartą gali šią premiją gauti – jei gerai rašai, galėtum gauti kiek nori“, – į skaitytojus, kurių ištikimybės neveikia jokios krizės, kreipėsi rašytojas.