Tai, kokie buvo A.Burgesso rašymo tempai, puikiai iliustruoja faktas, kad vien 1961 metais jis parašė tris romanus.
Tačiau jis turėjo planų parašyti dar ir trilogiją, kuri būtų komerciškai labai sėkminga. „The Anthony Burgess Foundation“ leidiniui „Observer“ pateikė užrašus trims jo taip ir neišleistoms knygoms.
Po 1962 metais išleisto „Prisukamo apelsino“ jis suplanavo „George'o trilogiją“, skirtą generolui George'ui S Pattonui, George'ui Gershwinui ir karaliui George'ui III.
A.Burgessas mėgo gyventi plačiai, todėl visad ieškodavo naujų pajamų šaltinių, kovodavo su leidėjais dėl honorarų.
1972 metais jis jautėsi itin piktas. Stanley Kubricko filmas pagal jo romaną „Prisukamas apelsinas“ pelnė tarptautinį pasisekimą, tačiau pats rašytojas gavo menką honorarą.
Tuomet A.Burgesso akiratyje pasirodė dabar jau nebeegzistuojančios įmonės „Collins Corporation“ vadovas Thomas P. Collinsas. Jis sugalvojo, kad ši trilogija galėtų A.Burgessui pelnyti didelį populiarumą. A.Burgessas apsidžiaugė šia idėja ir sakė, kad trilogija turi puikių galimybių būti ekranizuota.
Ši trilogija buvo pasiūlyta Robertui Gottliebui, vadovavusiam leidyklai „Alfred A Knopf“. Šis atmetė pasiūlymą.
Panašu, kad A.Burgessui tai buvo rimtas postūmis keisti rašymo stilių, jis nusprendė, kad nėra prasmės kopijuoti to laiko bestselerių. Jis ėmė vis labiau orientuotis į siauresnę, išsilavinusią auditoriją. Jo 1974 metais publikuoti romanai „The Clockwork Testament“ ir „Napoleon Symphony“ – vieni iš labiausiai eksperimentinių jo darbų.
Tik 1979 metais išleistas jo romanas „Man of Nazareth“ apie Jėzaus gyvenimą buvo labiau įprastinės formos kūrinys. Dar kitais metais išleidęs „Earthly Powers“, kurį daug kas laiko geriausiu jo darbu, A.Burgessas pagaliau ėmė uždirbti solidžias sumas.
