„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pulitzerio premijos laureatės romanas „Vasara“ visiškai sugriovė meilės istorijų standartus

Leidykla „Svajonių knygos“ ir toliau pristato iki šiol lietuviškai neleistas klasikos knygas. Vasarai tobulai tinkantis pasirinkimas – pirmosios Pulitzerio premiją laimėjusios moters Edith Wharton romanas „Vasara“. Autorė Lietuvos skaitytojams jau pažįstama – lietuvių kalba išleistos jos knygos „Nekaltybės amžius“, „Linksmybės namai“, „Itanas Fromas“ ir „Šalies paprotys“, rašoma „Svajonių knygos“ pranešime spaudai.
Edith Wharton „Vasara“
Edith Wharton „Vasara“ / Leidyklos nuotr.
Temos: 2 Knygos Literatūra

1917 m. pasirodęs Edith Wharton romanas „Vasara“ tapo sensacija dėl atvirai nagrinėjamos bundančio jaunos merginos seksualumo temos. „Itano Fromo“ autorė ir neprilygstama visuomenės stebėtoja bei metraštininkė šia nuoširdžia ir tikroviška knyga visiškai sugriovė įprastus meilės istorijų standartus.

Pati Pulitzerio premijos laureatė laikė „Vasarą“ mėgstamiausiu savo romanu. Prabėgus daugiau nei šimtmečiui, romanas tebėra aktualus.

Tai – ir šviesus, vasariškas, ir kartu skausmingas, nepamirštamas pasakojimas. Naivi mergina iš kuklaus kaimelio sutinka ambicingą vaikiną iš didelio miesto – ir įsiplieskia aistringas romanas. Išdidžią, nepriklausomą, garbingą Čeritę Rojal slegia jos kilmės paslaptis, ypač užsimezgus svaigiems santykiams su išsilavinusiu puikių manierų Liucijumi Harniu. Ar aistringa meilė gali atsilaikyti prieš prigimties ir aplinkos įtaką?

„Vasara“ dažnai lyginama su „Itanu Fromu“, kitu Edith Wharton romanu, kurio veiksmas taip pat vyksta Naujojoje Anglijoje, nes pavergia tokių pat stiprių, bet malšinamų jausmų intensyvumu. Įtaigus pasakojimas apie išsiskleidusį seksualumą ir neleistinus troškimus stulbina šiuolaikiškumu ir daugiareikšmiškumu.

Leidyklos „Svajonių knygos“ projektų ir socialinių tinklų vadovė Patricija Tilvikaitė džiaugiasi, kad per metus skaitytojams pavyksta pasiūlyti bent keletą pirmą kartą leidžiamų klasikos romanų: „Nors leidžiame daug naujų, populiarių kūrinių, nuolat stengiamės atsigręžti ir į tai, kas nemirtinga. Norime šį tą ypatingo pasiūlyti tiems, kurie jau perskaitė didžiąją dalį lietuviškai leistos klasikos ir laukia naujų vertimų, o ne tik senųjų perleidimų.

Taip pat ieškome tokių klasikos kūrinių, kurie gali paskatinti atsigręžti į klasikinę literatūrą tuos, kurie abejoja, ar jiems patiks, o gal galvoja, kad klasika būtinai turi būti sunkiai skaitoma, varginanti... Tikime, kad tokios knygos kaip „Vasara“ taps būtina literatūros gerbėjų bibliotekos dalimi, palengvins filologijos studentų gyvenimą ir taps atradimu tiems, kurie ieško ypatingų, laiką pralenkusių istorijų.“

Pasak P. Tilvikaitės, klasika reikalauja ypatingos atidos ir ją verčiant, ir redaguojant. 15min.lt rengtuose Metų knygos rinkimuose skaitytojų geriausiu vertimu išrinkta Virginios Woolf „Naktis ir diena“ buvo prakalbinta tos pačios vertėjos, kaip ir Edith Wharton „Vasara“ (redaktorė – Vaiva Markevičiūtė). Jūratė Žeimantienė, vertusi ir kitas Edith Wharton knygas, džiaugiasi šiuo ypatingu romanu: „Buvo įdomu ir kažkuria prasme lengviau versti „Vasarą“ po „Itano Fromo“, nes šių romanų sąšauka – akivaizdi.

Abiem būdinga itin didelė jausmų koncentracija ir organiškas gamtos įpynimas į kūrinio audinį. Tik „Itane Frome“ tai stingdantis ir viską išgryninantis šaltis, o „Vasaroje“ – augalų syvais, kvapais, spalvomis kvaitinantis karštis. Netikėta pastarajame romane yra simbolika. Nuo neatmenamų laikų literatūroje kalnas įkūnija šviesius siekius, viltį, atsinaujinimą, o „Vasaroje“ – nužmogėjimą.“

Anot literatūros profesorės Liz Boltz Ranfeld, „Vasaros“ pagrindinė veikėja Čeritė – ypatingas, abejingų nepaliekantis personažas. „Ji skatina jus iš naujo patirti amžiną bundančios jaunystės nerimastingumą, ypač jeigu pasiduodate jos maištavimui prieš nuobodulį ir troškimui atsidurti kažkur kitur. Dažnai mes esame greiti atmesti kūrinių veikėjų sprendimus kaip prastus pasirinkimus, bet Čeritė mums byloja, kad kartais nutinka taip, jog gerų pasirinkimų tiesiog nėra ir tenka rinktis mažiausiai blogą.“

J.Žeimantienė neabejoja, kad tai – amžinas kūrinys, kurio išliekamoji vertė – emocinė, literatūrinė – nepaneigiama: „Verčiant Edith Wharton manęs neapleido mintis, kad esama ir stipraus jausminės patirties paraleliškumo, kai prieš gerą šimtmetį gyvenusio žmogaus vertybių atskaitos taškas tau priimtinesnis ir artimesnis nei daugelio amžininkų. Tad išties džiaugiuosi, kad turėjau galimybę mėginti įžodinti lietuviškai dar vieną bendražmogiškos patirties kupiną išties iškilios rašytojos kūrybinio palikimo dalelę.“

Dar nesusipažinusiems su Edith Wharton kūryba „Vasara“ – tobulas pasirinkimas. Nedidelės apimties, tačiau didelių emocijų kupina, įtraukianti tiek romantine linija, tiek įtampos nestokojančiomis situacijomis, ši knyga patiks net ir tiems, kurie klasikos vengia ar prisibijo. Gilus, bet ne didaktiškas, įtraukiantis, bet ne dirbtinai dramatiškas, romanas „Vasara“ vertas skaitytojų dėmesio ištisus metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs