- Regina Bliūdžiuvienė
Vienintelė nata
Boružėlė su taškučių kuprele.
Skruzdėlytė, tempianti šapelį.
Ryto rūkas, plaukiantis žeme
Atsigert į bundantį upelį.
Viršūnėlė medžio išlaki,
Besiklausanti ką šaknys šneka.
Viešpatie, kokia būtis graži,
Kai per Tavo širdį teka.
Ir geriu jos svaigų aromatą
Su kvapais, garsais, tyla.
Pačią nuostabiausią – meilės natą
Virpteli širdis ir man gana.
Kasdieniškai būti
Gieda ir gieda gyvenimo džiaugsmą
Gyslom srovenantis kraujas.
Kiekvieną dieną – stebuklą didžiausią
Man dovanoja iš naujo.
Ir skambanti kraujo tyla
Nuvilnija per mano būtį.
Dievulėliau! Kokia dovana
Štai taip kasdieniškai būti.