„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

R.Šliogerytės-Bliūdžiuvienės eilėraščiai: „toli nuo modernaus šiuolaikiškumo“ bei „tylus prisiglaudimas prie gyvenimo pašaknėlių“

Su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausia kūryba dalinasi legendinio literatūros festivalio – Poezijos pavasario (PP) menininkai. Šį kartą kviečiame susipažinti su viena iš PP laureačių Regina Šliogeryte-Bliūdžiuviene, kuri patekusi tarp šių metų laimėtojų kuklinasi sakydama: „Nesijaučiu poete ir ja nesu. Ir patekimas į PP man yra stebuklas – nelauktas, nepelnytas.“ Vėliau ji apibūdina savo kūrybos konceptą: „Mano poezija – tai įžodintas būties suvokimas. Buvimas toli nuo modernaus šiuolaikiškumo ir tylus prisiglaudimas prie gyvenimo pašaknėlių. Pojūtis, kad trapi kasdienybės akimirka yra tau dovanota visuotinumo dalis. Atsivėrimas mitiniam laiko srovenimui per gyvenimo džiaugsmą bei prieštaras.“
Regina Bliūdžiuvienė
Regina Bliūdžiuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

- Regina Bliūdžiuvienė

Vienintelė nata

Boružėlė su taškučių kuprele.

Skruzdėlytė, tempianti šapelį.

Ryto rūkas, plaukiantis žeme

Atsigert į bundantį upelį.

Viršūnėlė medžio išlaki,

Besiklausanti ką šaknys šneka.

Viešpatie, kokia būtis graži,

Kai per Tavo širdį teka.

Ir geriu jos svaigų aromatą

Su kvapais, garsais, tyla.

Pačią nuostabiausią – meilės natą

Virpteli širdis ir man gana.

Kasdieniškai būti

Gieda ir gieda gyvenimo džiaugsmą

Gyslom srovenantis kraujas.

Kiekvieną dieną – stebuklą didžiausią

Man dovanoja iš naujo.

Ir skambanti kraujo tyla

Nuvilnija per mano būtį.

Dievulėliau! Kokia dovana

Štai taip kasdieniškai būti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą