- Ramūnas Liutkevičius
kūnas atsimena viską
buski nubuski juodoji saule rytine neuroze
pigios arbatos puodelyje lai kūnas atsimena viską
rytine agonija suplėšyk mane išvirki mane
skrandžio sultyse auginki mane
kūnas atsimena viską vieną lapkričio popietę būrelis vaikučių
kviečia pereiti lieptą užrištomis akimis virš šiluminės tranšėjos
pakilti liftu viršum pelkių jei atsimerksi mes nustumsim tave
mes nustumsim į blyškaus apšvietimo tunelius
niekada iš ten neišeisi
kūnas atsimena viską apleisties guolyje stringa
pornografinė juosta ant grindų mane šitaip
kankina vaizdai su dviemis jaunuoliais trobelėje po to
jie užmėto mane obuoliais esu autistas sakau psichiatrei
švelni ir meili galiausiai mane palieka radiatorių gausmas
vasaros gatvėje
kūnas atsimena viską neturiu kuo apsiauti vestuvių puotai
skolinuosi tyliai batus tyliai tyliai viską tylėjimas reiškia
vagystę nelegalią pelenės istoriją puota
pasibaigia neturiu kur skristi
kūnas atsimena viską akių bedugnė sugeria
šviesą knygyno mergaitė manydavo kad
šypsausi jai ketindamas vogti knygas aš tik
vaikščiojau kiaurai sienas paryžiaus vardo kavinėje
neblaivus apsauginis buvo panašus į sokratą jis vis
klausė kodėl beri tabletes į kavą susprogdinsi
puodelio dugną
kūnas atsimena viską ypač metalo šaltį
kai tave šitaip krečia trainspotting garso takelis elektrinė
mergaitė skaito smurto gramatiką mojuoja krepšiais
į šalis ir šypsosi saldžiame fabrike kūnas
konvejeriu virsta choose your life
kūnas atsimena viską būrelis nykštukųi kviečia
lipti mane mane kopetėlėm į viršų žvelgti giliau į patį maišyklės
dugną mes prikepsim skanėstų mes prikepsim
saldus mūsų fabrikas
kūnas atsimena viską kelią į šią šalį buvo pamilę hipiai kaimynas iš gretimo
kambario kariavo niekieno karą afgane trypė
dervišų šokį maišė sėklos ir kraujo kokteilį ilgainiui ėmė vengti
sprogstančių saulių puolė mane kaip bulius kai
pabandžiau apšviesti jo veidą tunely ieškojau
nematomų durų
kūnas atsimena viską tyla iš anapus nebyliojo kino
juostelėje gaudė mano draugužis iš jaunystės dienų
sako regėjęs skraidančią lėkštę blyksnį virš televizijos bokšto
niekas juo netikėjo išskyrus mane jo kūnas
buvo palaidotas medyje
kūnas atsimena viską knygos griauna gyvenimą
kai jas apgula tamsos agentai patalynės blakutės
koks idiotas gali stebėti kaip jo akyse veriasi portas
alsuoja šaltoji materija tamsa namų valdytoja virsta
karo policija suplėšau visas turėtas knygas iš
skiaučių suklijuoju savąją
Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.
