Vaikų literatūros naujienas sekantieji žino, kad reikšmingiausi susitarimai tarp leidėjų, autorių ir iliustratorių vyksta pavasarį Italijoje, Bolonijos mieste. Tai vieta, kur bent kelioms dienoms suplūsta talentingiausi kūrėjai ir leidėjai iš viso pasaulio.
Šiemet iliustratorių parodoje vėl išvysime ir lietuviškų akcentų – R.Jančiauskaitės iliustracijos Mariaus Marcinkevičiaus knygai „Maži eilėraščiai mažiems“ pateko į parodą, kurioje bus eksponuojami 76 dailininkų darbai, kurie atrinkti net iš 2091 kūrėjų darbų.
Tiesa, ši knyga Kultūros ministerijos rengiamo Knygos meno konkurso ekspertų komisijos buvo pripažinta viena gražiausių per metus išleistų knygų, o R.Jančiauskaitei skirta viena iš šešių premijų. Kaip skelbė konkurso komisija, premija skirta „už betarpišką santykį su skaitytoju knygoje“.
Apie prestižinės Bolonijos knygų mugės rengėjus sužavėjusias iliustracijas, iliustratorių darbą, tarptautinius apdovanojimus ir kūrybą kalbamės su R.Jančiauskaite.
– Bolonijos vaikų knygų mugės parodoje bus eksponuojami 76 iliustruotojų darbai, kurie buvo atrinkti iš 2091 pasiūlyto dailininko darbo. Esate vienintelė lietuvė, kurios darbai šiemet pateko į geriausiųjų sąrašą. Koks jausmas užplūdo sužinojus, kad jūsų iliustracijos atrinktos į šią garbingą parodą?
– Na, iš pradžių buvo didelė nuostaba, o po to užplūdo didelis džiaugsmas... Keletą pastarųjų metų stebėjau iliustruotojų parodas Bolonijos mugėje, džiaugiausi atrasdama naujus kūrėjus. Su nekantrumu įsigydavau parodos katalogus ir metų eigoje vis perversdavau, ieškojau įkvėpimo. Didelė laimė pačiai būti Tarptautinės Bolonijos vaikų knygų mugės dalimi šiais metais.
– Ar tikėjotės šio įvertinimo?
– Pirmą kartą siunčiau darbus į šį konkursą. Pateikiau iliustracijas iš knygos „Maži eilėraščiai mažiems“, o tai yra pirmoji išleista knyga, kurią iliustravau. Prieš tai mano kurtos ir iliustruotos knygos yra projekto stadijoje, vienetiniai egzemplioriai. Kadangi porą kartų lankiausi Bolonijos mugėje, žinojau, kokia gausybė iliustracijų užplūsta ją kasmet. Kuriantis žmogus viliasi, kad bus pastebėtas, aktualus, kad į vizualią komunikaciją bus atsiliepta. Ne išimtis ir aš, tačiau mąstant apie Bolonijos mugę sunku iš anksto nuspėti – ar iliustracija paskęs toje gausybėje, ar bus sužvejota komisijos akių.
– Tai ne pirmas jūsų tarptautinis įvertinimas. Pernai už knygą „Summa“ pelnėte Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykstančio literatūros festivalio „Sharjah Children's Reading Festival“ prizą, dar anksčiau – Lenkijoje vykusiame „Clairvoyants“ konkurse pagrindinį prizą. Ko reikia iliustracijoms, kūrybai, kad ji sulauktų dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?
– Manau, svarbu turėti palankias sąlygas ir norėti eksperimentuoti bei pažinti platesnį profesinį lauką. Na ir nepatingėti išsiųsti darbų į parodas, konkursus. Iliustracijos, įvertintos jūsų paminėtuose konkursuose, yra iš mano studijų metais kurtų knygų. Studijuodama Vilniaus Dailės akademijoje, Paryžiaus „École Estienne“, Italijos ISIA Urbino grafinio dizaino mokyklose turėjau labai palankias sąlygas eksperimentuoti kūryboje, bei susipažinti su skirtingų šalių kultūrine aplinka. Grafinio dizaino katedroje Vilniuje visada buvo skatinama savo kūrybą po peržiūrų paskleisti pasauliui.
Skaityti konkursų nuostatus, ruošti failus, aprašymus, tai mažiausiai romantiška kuriančio žmogaus kasdienybė, tačiau tik pats esi atsakingas už kelią, kuriuo eini. Stebint konkursams atrinktus darbus pamažu plėtėsi supratimas apie iliustracijos lauką pasaulyje ir jo įvairoves, nes studijuodama aš pasigedau kokybiškos įvairovės. Yra puikių Lietuvos iliustruotojų, tačiau ši sritis neturėjo didelio aplinkos dėmesio man studijuojant. Dabar ir patys iliustratoriai drąsiau prisistato ir susidomėjimas šia sritimi aktyvesnis. Man pačiai taip pat drąsiau kalbėti apie savo kūrybą.
Keletą pastarųjų metų stebėjau iliustruotojų parodas Bolonijos mugėje, džiaugiausi atrasdama naujus kūrėjus.
Pirmas iliustracijų įvertinimas antrame bakalauro kurse, kurį gavau už knygą „Miestas“, dalyvaudama Katovicų Dailės akademijos rengtame iliustruotų knygų konkurse „A Well Designed Book – let‘s start with children“, paskatino drąsiai judėti toliau. Savo bakalauro baigiamojo projekto „Bū(i)tis...nebūtis“ piešinius ir juos dokumentuojantį leidinį pateikiau VDA garbės prof. Algimanto Švėgždos vardo nacionalinio piešinių konkurso žiuri ir džiaugiausi įvertinimu su taiklia nominacija – „už išplėtotą piešinio sampratą studijų procese.“
Aplinkos stebėjimas, ir vizualus interpretavimas mane lydi kasdien. Tai nenutrūkstantis procesas, kelias, kuris veda per gyvenimą. O būtent piešimas, iliustravimas man padėjo pamatyti daugiau pasaulio šalių, pabendrauti su įvairiais žmonėmis ir išgirsti jų nuomonę apie kūrybą.
Patys apdovanojimai neatneša tiek laimės, kiek jos suteikia kontaktas su naujomis kultūromis, kuris ateina greta apdovanojimo, o pradedančiam kūrėjui tai yra labai svarbu. Po magistro studijų VDA vykau atlikti praktikos Atėnuose Bob Studio grafinio dizaino studijoje, kartu su komanda įgyvendintas projektas iliustruota Katogi Averoff vyno kompanijos proginio vyno „Mare Ursa“ pakuotė pelnė auksą „Ermis Awards“ grafinio dizaino apdovanojimuose 2017 metais. Tokios patirtys mane skatina tikėti, jog vizualinė komunikacija yra labai stiprus tarptautinis bendravimo būdas, unikali kalba, kuria greičiau nei žodžiais galiu atrasti sąlyčio taškus su kitais.
– Tarp tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje leidžiamų knygų galima įžvelgti tendencijas, kai viena tema pradeda vyrauti tarp eilės kūrinių. O kaip su iliustratoriais? Ar yra iliustracijų tendencijos, kuriomis seka dailininkai? Kas šiuo metu yra pačioje aukštumoje?
– Tendencijos ir mados egzistuoja tikriausiai visose srityse, bet atsiranda rizika, kad kūrėjų braižas suvienodės ir kūryba taps labiau inertiška negu savita ir autentiška. Manau, kad laikui nepavaldi tendencija galėtų būti įvairovė, savitumas, eksperimentiškumas, unikalus priėjimas prie kiekvieno naujo iliustravimo projekto. Mano požiūriu, tokia tendencija ir skleistų žinią, kad pasaulis yra įvairialypis, kad jį matyti, apsvarstyti ir interpretuoti galima labai skirtingai. O tokia žinutė svarbi tiek vaikui, tiek suaugusiam žmogui, nes inertiškas judėjimas pagal vyraujančią tendenciją neskatina naujų atradimų.
– Jūsų iliustruotai knygai, kurios iliustracijos ir bus eksponuojamos Bolonijos vaikų knygų mugės parodoje, eilėraščius rašė Marius Marcinkevičius. Kaip į jūsų rankas pateko šie, kaip ir įvardijama knygoje, maži eilėraščiai, kuriuos papildė didelio pasisekimo sulaukusios iliustracijos?
– Leidyklai „Tikra knyga“ savo darbus pristačiau 2017 m., iliustruotojus Vilniuje suburiančio renginio, „Vaikų Kalėdų sala“ metu. Buvo rengiamos portfolio peržiūros. Paaiškėjo, kad mano vizualus mąstymas artimas Mariaus Marcinkevičius eilėraščiams, kurie tuo metu laukė iliustratoriaus. Gavau iš leidyklos tekstus, jie iš kart pakurstė mano vaizduotę. Su entuziazmu ėmiausi darbo.
– Kaip gimė šios iliustracijos – kur sėmėtės įkvėpimo? Ilgai užtrukote jas kuriant? Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte?
– Piešti knietėjo jau pirmą kartą skaitant eilėraščius. Iškart pradėjau eskizuoti. Kadangi eilėraščių gavau tikrai didelę šūsnį, tai ir eskizavimas užtruko. Bandžiau vizualiai išsiaiškinti, kurie eilėraščiai artimiausi, vizualiausi. Knyga skirta patiems mažiausiems, tad ir piešinius stengiausi kurti atliepiančius jų mąstymą, piešimo būdą. Norėjosi, kad knygoje išliktų daug gaivališkumo, neužbaigtumo, nenušlifuotos grafikos.
Knyga yra skirta vaikams, kurie dar tik pradeda savo pasaulio pažinimo kelią, yra smalsūs, atviri. Savo piešiniu stengiausi kalbėti jų kalba, todėl likau prie vaikams būdingos piešimo priemonės – kreidelės. Didinti piešinius ir neprarasti eskize tvyrojusios laisvės visada yra iššūkis, bet nebijant daug kartų perpiešti tą pačią sceną, tikrai įveikiamas. 2018 metų Knygos meno parodoje Vilniuje iliustracijos įvertintos diplomu „[...] už iliustracijas, kuriose maži dalykai tampa dideliais“. Malonu, kad idėja buvo taip suprasta.
– Knygos viršelyje pavaizduotas dviračiu važiuojantis paršiukas. Man jis priminė gerai žinomą personažą Paršiuką Čiuką. Ar tai kokia nors užuomina skaitytojui? Dabartinė tėvų karta, auginanti mažamečius, puikiai žino, kas yra Paršiukas Čiukas.
– Sąsąjų su Paršiuku Čiuku neturėjau. Viršelio paršelis yra vieno iš eilėraščių personažas.
– Kalbama, kad iliustruotojai dažnai lieka rašytojų užnugaryje. Skaitytojai tarsi pastebi tik tekstą, o pačią knygą tapatina su autoriais, taip nustumdami į šešėlį iliustruotojus. Ar pastebite tai? Galbūt ši situacija keičiasi?
– Paveikslėlių knygos formate rašytojas ir iliustratorius yra neatsiejami, jie kuria dialogą tarpusavyje, o tuo pačiu bendrauja su skaitytoju. Knygos kūrimo procese svarbu viskas – ir leidykla, ir spaustuvė ir knygos dizaineris ir, žinoma, rašytojas bei iliustruotojas. Knyga yra visų šių žmonių bendro darbo vaisius. Mano pastebėjimai yra labiau apie kol kas mažą nišą Lietuvoje – knygas vaikams. Ambicija turėti originalias, vaiko vaizduotę lavinančias knygas auga, o tuo pačiu didėja poreikis išvien dirbti ir mano išvardintiems leidybos pasaulio atstovams.
– Ko jūsų skaitytojams tikėtis ateityje? Galbūt brandinate idėją pristatyti ir savo kurtą, ir iliustruotą knygą?
– Tikiuosi, kad būtent tai, ko klausiate, ir bus mano įgyvendinta.
– Ačiū už pokalbį.
