„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Rašymas mane ne tik išlaisvina“. Justės Mei poezija

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalijasi poetė Justė Mei. „Mano kūryba neretai būna orientuota į visuomenės problemas, politines dilemas ar tiesiog žmogaus dualumą, polinkį kentėti, viską laikyti savy. Rašymas mane ne tik išlaisvina, bet ir leidžia padrikų minčių kratinį sukombinuoti į struktūruotą tekstą. Kurį vėliau skaitydama gebu dar labiau pasinerti į introspekciją, geriau pažinti savo vidų, taip leisdama ir kitiems tą patį įžvelgti. Neseniai pradėjus savo kūrybą skaityti slemo scenoje, dar labiau suvokiau ryšį tarp rašytojo, skaitytojo bei išorinio pasaulio, visuomenės“, – teigė poetė. Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija asmeniškai susisieks tik su atrinktais autoriais.
Justė Mei
Justė Mei / Asmeninio archyvo nuotr./ 15min nuotr.

– Justė Mei

********

Bekraštėje begalybėje sustojo laikas.

Tau.

Ant tvoros jau nebesėdinčiam laimingajam idiotui.

Mojuojančiam rankom, kvatojančiam tamsoje.

Pasaulio nenugalėjusiam Herakliui.

Gyvenimo neniekinančiam Šopenhaueriui.

Sau.

Paklojančiam, užklojančiam žemėmis turtus svetimus.

Nemėlynuojančiam nuo šalčio akinančio.

Neraudančiam anųjų raudų.

Ir man.

Žvelgiančiam į tyrą tuštumą.

Laukiančiam grynumo.

Protu nesuvokiamo.

Tokio savito.

Užklojančio pėdsakus anuosius.

********

Praūžė šiaurės vėjas.

Išsklaidė besisukančius plaštakių sparnus.

Leido pažinti orą, tavąsias akių gelmes, sustoti vidury plyno lauko ir giedoti seniai pamirštas arijas.

Sėdėjau viena toje salėje, pilnoje keiksmų ir skundų. Jie rėkė, spardė tuščius plastikinius butelius.

Jųjų šalmai jau buvo nuimti.

Ten aidėjo egzistencialistinis monologas. Apie nieko vertą motiną ir smurtauti linkusį alkoholiką tėvą.

Apie ramią mirtį, sunkią būtį.

Tame kampe, atsirėmęs į metalinį strypą, lūkuriavo ir jis.

Apipintas legendomis, baisiomis istorijomis, arkangelišku ryžtu.

Jis suteikė man nepaprasto noro. Noro būti, noro šiandien nenumirti. Pamatyti tave. Net ir mirusias tavas akis.

Toje salėje chaosas.

Šiaurys mane išneša į rytojų.

********

Tu esi Šopenhaueris, bandęs neniekinti gyvenimo.

Esi ir Froidas, nenorėjęs kaltinti vaikystės.

Esi bipolinis biseksualas, bestuburis, bijantis, biologinis ir šiek tiek obsesinis.

Esi toks, kokiu dar niekada nesugebėjai patapti.

Kai psichiatras tau nustato diagnozę, tu pradedi dainuoti lopšines savose mintyse.

Kai gydytojas pasako nerūkyti, tu užgeri savo vienatvę viskiu.

Kai tau anasai pasakė skaityti knygas,

tu jį palaikei iškrypėliu, nes normalūs juk to nedaro.

Kai televizija tau patarė tapti savimi.

Tu susimąstei.

Nes telikas nemeluoja.

Internetas nemeluoja.

Meluoji tik pats sau.

Kad tau nereikia psichiatro.

Kad tu ne egzistencialistinis biseksualas.

Kad rūkymas nesukels plaučių vėžio.

O alkoholis nesukels kepenų cirozės.

Ir kad tu nesukelsi jos gyvenimo

pabaigos.

Niekados.

Beje, poetė kviečia skaitytojus pažvelgti į jos paskyrą instagrame, kurioje ji skelbia savo kūrybą:

Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne