Apie „Metų knygos rinkimų“ rezultatus skaitykite ankstesnėje 15min publikacijoje: „Startuoja „Metų knygos rinkimai“: prozos bei paauglių kategorijose vėl pritrūko gerų knygų“
Rašytojai kaltina komisiją arogancija
Į komisijos sprendimą savo feisbuke reagavo rašytoja Rasa Aškinytė. Jos požiūriu, G.Norvilo komentaras paskelbus rezultatus yra arogantiškas: „Mane supykdyti sunku, bet to, ką perskaičiau šiandien, tiesiog yra per daug. Per daug kritikos, per daug arogancijos.“
„Aš pasakoti moku. Gal ne taip, kaip jūs norite, gal ne tai, ką norite. Bet pasakoti aš moku. Todėl esu įžeista asmeniškai. Nesakau (ir, tiesą pasakius, nesitikėjau), kad į penketuką būtų įtraukta mano knyga. Netraukite, bet ir, prašau, šitaip nekomentuokite, – rašė ji. – Jaučiu ir svetimą skausmą, nes tai įžeidimas visiems prozininkams, 2022 išleidusiems savo knygas. Nepelnytas įžeidimas. Ir man dėl jų visų labai skauda. Nesakau, kad prirašėme pasaulinių šedevrų. Bet tai ir tėra Lietuvos konkursas, todėl ir reakcijos norisi adekvačios.“
Kai spardo – skauda. Ypač, kai spardo savi. Ir, prašau, nesakykite, kad reaguoju per jautriai.
R.Aškinytės nuomone, ši situacija netgi nominuotiems autoriams prestižo nesuteikia: „Jei nebuvo konkurso, tai ir tos trys atrinktosios nieko vertos... (čia ne mano nuomonė, o komisijos).“ Visgi rašytoja pridūrė, kad didžiuojasi nominantais bei tiki, kad jų knygos tikrai nėra prastos.
„Komisijos pirmininkas akcentavo, kad į šią situaciją vertėtų atkreipti ir skaitytojų, ir leidyklų, ir pačių autorių dėmesį. Ačiū, bet motyvavimas spardymu neveikia. Kai spardo – skauda. Ypač, kai spardo savi.
Ir, prašau, nesakykite, kad reaguoju per jautriai. Arogancijos šįkart tiesiog smarkiai per daug“, – tęsė R.Aškinytė.
Poetas, „Jaunojo jotvingio“ premijos laureatas Ernestas Noreika 15min teigė, kad jo rezultatai neįskaudino: „Visgi poezijos kategorijoje komisija savo darbą atliko, tačiau su prozos „trejetuku“ apteršė save nuo kulnų iki ausų. Bet terštis pritinka darželinukams, o ne profesionalams, kurie formuoja literatūrines tendencijas šalyje, už savo darbą gauna atlygį (kad ir koks jis bebūtų).“
Arogantiškas komisijos „pasirodymas“ yra visiškas spjūvis į veidą ne tik prozininkams, bet ir visai literatūrinei bendruomenei bei skaitytojams.
Pasak poeto, komisijos nariai yra ne šiaip žmonės, iš jų tikimasi aukšto lygio kritikos: „O ne drabstymosi mėšlu ir tokio elgesio įtvirtinimo kultūroje. Be to, toks arogantiškas komisijos „pasirodymas“ yra visiškas spjūvis į veidą ne tik prozininkams, bet ir visai literatūrinei bendruomenei bei skaitytojams. Juk rinkimai skirti ne vien tam, kad juos laimėtų „šedevras“, svarbi pati sklaida, kurią gauna į penketuką patekusios knygos, ir lietuvių autorių kūrybos priartinimas plačiam skaitytojų ratui.“
Rašytoja Dovilė Raustytė taip pat 15min atskleidė savo nuomonę:
„Mano 2021 metais išleista knyga „Tobulų žmonių istorijos“ pernai nebuvo nominuota „Metų knygos rinkimuose“, tad labai nesinori, kad šis mano komentaras butų suprastas kaip nuoskaudos išraiška. Bet tylėti būtų nesąžininga.
Pirmiausia kyla klausimas – koks yra tokių ir panašių rinkimų tikslas? Mano galva, pagerbti lietuvių autores ir autorius, padrąsinti leidyklas jas/juos leisti, motyvuoti rašyti ir dalintis savo kūryba, parodyti šalies literatūrinę įvairovę ir, kas itin svarbu, paskatinti skaityti lietuvių kūrybą, dažnai smarkiai nukonkuruojamą užsienio autorių vertimų. O toks sprendimas prozos kategorijoje pasiūlyti tik tris nominantes, kurias tikrai sveikinu ir už kurias džiaugiuosi, ir tokie pasisakymai, ypač iš tokios galios pozicijos ir tokiame kontekste, mano akimis, turi priešingą efektą.
Tikiu, kad žiniasklaidoje pasirodys komisijos narių mintys, praplečiančios, papildančios šį G.Norvilo pasisakymą. Būtų gerai.“
Daugelio premijų laureatas, literatūrologas Rimantas Kmita sakė, kad komisija visada turi teisę spręsti, tačiau priėmus akivaizdžiai rezonansinį sprendimą reikėtų labai rimtai paruošti jo argumentaciją: „Šiaip pasakyti, kad proza yra silpna, mano požiūriu, neužtenka.“
Pasak jo, socialiniuose tinkluose sklandantys komisijos komentarai užkuria dar didesnę kritišką reakciją.
Komisija galėtų pateikti daugiau informacijos, papasakoti, kokia tikroji šios akcijos esmė.
„Taip, mes tradiciškai per metus Lietuvoje neparašome 5 gerų romanų. Būna keletas gerų romanų, novelių rinkinių ar eseistikos ir kažkaip susirenka visas komplektas“, – svarstė R.Kmita.
Rašytojas pasisakė ir apie neįtrauktas knygas. Jo nuomone, komisijai nereikia aiškintis, kodėl kažko neįtraukė: „Bet apie jau paskelbtus nominantus komisija galėtų pateikti daugiau informacijos, papasakoti, kokia tikroji šios akcijos esmė – ar jie renka pačias geriausias knygas, ar jie nori atkreipti skaitytojų dėmesį į žanrų įvairovę.“
R.Kmitos teigimu, dabartinė komisija tiesiog išskyrė tas knygas, kurioms neturi jokių priekaištų.
Komisijos pirmininkas: „Atėjo laikas pažiūrėti realybei į akis“
Daugiausia strėlių kliuvo komisijos pirmininko Gyčio Norvilo komentarui skelbiant rezultatus. Jo teigimu, 2022-ieji literatūrine prasme buvo vidutiniški:
„Iš poezijos, publicistikos ir dokumentikos rinktis būta iš ko. Su proza, deja, Lietuvoje yra prastai – ir tai jokia naujiena, pasakoti nemokame. Tam tikroje svarstymų stadijoje netgi pagavome save, jog jau vertiname raštingai parašytą sakinį...“
Šaršalas yra. Ir gerai, kad jis kilo.
15min susisiekus su G.Norvilu jis teigė, kad komentare išdėstytos pozicijos nekeičia:
„Jis surašytas labai aiškiai. Šaršalas yra. Ir gerai, kad jis kilo. Nes jau atėjo laikas pažiūrėti realybei į akis. Permąstyti viešąją opiniją, suformuotą reklamos. Ir taip aišku, kad su proza yra blogai. Galbūt kritikai neatlieka savo darbo?“
Jo nuomone, leidyklos ir autoriai visada turi savo lūkesčių, bet „komisija neturi tenkinti visų užgaidų“.
„Buvo įvairių komentarų apie tai, kad komisija neperskaitė visko. Bet galiu patikinti, kad komisija dirbo daug ir nuoširdžiai. Prašydami metų pabaigoje išeinančių knygų elektroninių variantų siekėme perskaityti viską“, – tęsė komisijos pirmininkas.
Svarbiausia buvo įvardinti kokybę. Ir norėtų užkirsti kelią spekuliacijoms neva ieškojome „šventosios literatūros“. Nieko panašaus.
Pasiteiravus, koks buvo tikrasis prozos trejetuko vertinimo kriterijus, G.Norvilas atsakė: „Svarbiausia buvo įvardinti kokybę. Ir norėtų užkirsti kelią spekuliacijoms neva ieškojome „šventosios literatūros“. Nieko panašaus.
Prisimenant Marijaus Gailiaus romaną „Oro“, tapusį 2020-ųjų „Metų knygos rinkimų“ laureatu. Mano manymu, jis iš viso neturėjo patekti į penketuką, bet anų komisijos narių tai buvo ištransliuota kaip geriausia knyga. Na, nėra taip. Laikydamiesi kažkokio politkorektiškumo, niekas to garsiai nepasako.“
Stebint feisbuko diskusijas buvo matoma, kad ne visi komisijos nariai laikėsi pagarbaus atstumo ir dalinosi savo subjektyvia nuomone. Vienas jų – literatūrologas ir rašytojas Regimantas Tamošaitis.
Ar prieš skelbiant nominantus komisija tarėsi, kokia bus jų komunikacijos strategija? „Viskas buvo įvardinta knygų aprašuose, pranešime spaudai. Na, ir ta pozicija yra labai gerai ištransliuota, bet Regimanto komentuoti negaliu – jeigu feisbuke jis kažką ištransliavo, tai, matyt, buvo jo, kaip privataus asmens, nuomonė“, – sakė G.Norvilas.
Perklausus, ar komisijos nariai turėtų išlikti atsitraukę nuo feisbuko diskusijų, G.Norvilas atsakė teigiamai: „Manau, kad taip. Veltis į feisbuko diskusijas nėra prasminga.“
Eksperto komentaras
Žinomas literatūros kritikas bei buvęs „Metų knygos rinkimų“ komisijos narys Andrius Jakučiūnas šioje situacijoje „įžvelgia akligatvį“: „Man taip pat nepatinka rinkimų rezultatai, bet nematau kitos išeities kaip tik pasitikėti ekspertize. Jeigu mes nepasitikime profesionalais, tai kieno nuomone pasitikėti? Savo pačių? Mano širdis yra abiejose pusėse, tad jokio detektyvo iš mano komentaro nebus.“
„Manau, kad aiškaus atsakymo pateikti negalime, mat viskas priklauso nuo to, kaip pats konkursas supranta savo misiją: ar siekia vien kokybinių, ar ir reklaminių tikslų? – komentavo A.Jakučiūnas. – Kadangi jau kuris laikas toje komisijoje nebedalyvauju, tikrai nesu kompetentingas aptarti konkurso nuostatas, besikeitusias po visų skandalų.“
Kritikas prisiminė, kad dirbant „Metų knygos rinkimų“ komisijoje ir pačiam kildavo noras padaryti trejetukus: „Tačiau pasirinkimą lemdavo nuostatos. Valdydami norą kažką apkapoti vis tiek siūlydavome penketuką. Tačiau tai vyko seniai.“
