75 eilėraščiai
„Mažosios istorijos“ – tai 116 puslapių eilėraščių ir iliustracijų knyga, kurioje iš viso sudėti 73 eilėraščiai vaikams, 1 eilėraštis suaugusiems ir 1 eilėraštis dailininkėms.
„Knyga gimė, kadangi baigėsi mano kitų knygų tiražai, tai padariau savotišką rinktinę, kurioje skaitytojai ras ir senesnių, ir pačių naujausių eilėraščių“, – pabrėžia L.Bitvinskas.
Atskira istorija
Kiekvienas eilėraštis, anot knygos autoriaus, – tarsi atskira istorija, pasakojanti apie įvairius nutikimus ir įvykius.
„Man visada buvo įdomu išgirsti, ką kalba pamestas pinigėlis ir ką galvoja dideli kaminai.
Ypatingai vertinau vaikų, akmenų ir debesų patarimus, užrašiau daug istorijų apie žmonių ir daiktų gyvenimus.
Nekuriu „amžinojo“ meno ir nedarau eksperimentų – tiesiog noriu, kad skaityti tiek vaikams, tiek suaugusiems būtų smagu, neapkrautų galvos ir eilėraščiai teiktų džiaugsmą“, – tikina knygos autorius.
Kitoks dizainas
L.Bitvinskas neslepia, jog stengiasi, kad kiekviena jo knyga kuo nors išsiskirtų. Šį kartą ji išsiskiria dizainu.
„Kaip ir rūbų madose, iliustratoriai taip pat turi savo madas, taigi, šį kartą pasukau prieš madą ir iliustracijos nėra tokios, kurios priimtos dabartiniu metu vaikų literatūroje.
Joje sudėtos trijų dailininkių Justinos Sinickienės, Theresos Van Cherry ir Dalios Gilienės iliustracijos“, – apie knygos išskirtinumus kalba rašytojas.
Mažiau, bet geriau
Rašytojas prisipažįsta poeziją rašantis nuo vaikystės.
L.Bitvinskas yra buvęs jaunimo literatūrinio konkurso laureatu, jo poeziją spausdino respublikinė ir rajoninė žiniasklaida.
Knygos autoriaus poezijos kūriniai publikuoti Raseinių ir Anykščių rajonų literatų rinktinėse, eilėraščiai įtraukti į mokomąją knygą vaikams „Devyndarbė“.
L.Birvinskas yra Nacionalinio vaikų literatūros konkurso laureatas.
„Kūryba yra neatsiejama gyvenimo dalis. Mane įkvepia krentantis lapas, vaikas, perkantis ledus, mašina sankryžoje – viskas gali tapti kūrybos objektu.
Tačiau turbūt svarbu yra tai, kad turiu ką pasakyti, o ne tai, kad galiu rašyti.
Daugelyje knygų matau profesionalus, kurie gali rašyti, bet nelabai turi ką pasakyti, todėl dažniau maivosi, kuria dirbtines problemas, o po to reikalauja, kad būtų įvertinti.
Jei kūrinys kažką sako, jis atranda savo skaitytoją savaime.
Apskritai, galvoju, kad knygų leidžiama per daug. Pažiūrėkite, kas darosi knygynuose – jų tūkstančiai. Pavarčius retą norisi įsigyti, tai mano tikslas – mažiau, bet geriau, o ir mano knygos – mažos ir perskaitomos vienu prisėdimu, tačiau paimamos į rankas ne vieną kartą“, – pasidžiaugia L.Bitvinskas.
Įtraukia į žaidimus
Poezijos žanras rašytoją žavi tuo, kad palieka daug erdvės skaitytojo vaizduotei, be to, rimai, ritmai yra žaidimas, kuris skaitytoją taip pat įtraukia į žaidimus ir kūrybą.
„Vienu eilėraščiu gali perpasakoti storos prozos knygos siužetą ir pasakyti ne mažiau. Tai – koncentruotas žanras“, – mano L.Bitvinskas.
„Vidinis vaikas“
Viena iš rašytojo knygų „Daiktų gyvenimas“ turėjo paantraštę „Vaikiški eilėraščiai suaugusiems“, kuri verčia susimąstyti, ar L.Bitvinsko eilėraščiai tikrai yra skirti tik vaikų auditorijai.
„Atvirai sakant, nežinau, ar rašau vaikams, ko gero. Yra toks terminas – „vidinis vaikas“.
Ko gero, rašau būtent tam vaikui, todėl net ir vaikiškus mano eilėraščius mielai skaito suaugusieji, kurie net nejaučia, kad jie skirti vaikams.
Taigi, su „vidiniais vaikais“ palaikau gerus ir tvirtus santykius“, – pabrėžia rašytojas.
Dar viena knyga
L.Bitvinskas nenustoja kurti ateities planų.
„Mano knygų „Vaikiškas parkas“, Daiktų gyvenimas“, „Kodėl miške švilpauti negalima“ tiražai jau pasibaigę, turiu tik knygą „32 abėcėlės“, kurios antrasis tiražas taip pat baigiasi, ir naująją „Mažosios istorijos“.
Šiais metais dar turėtų pasirodyti knyga vaikams „Surišta pilis“. Taigi, kūryba tęsiasi, o kai išleisiu naująją, vėl atvyksiu į Kėdainius.
Labai dėkoju iniciatyviems bibliotekos darbuotojams, kurie pakviečia“, – dėkingumo neslepia L.Bitvinskas.
