Apie Domą, Tomą, dingusią šluotą, apie tai, kuo jaunąjį rašytoją žavi brito istorijos ir kokias knygas rekomenduotų vaikams paskaityti šią vasarą kalbamės su Tomu Dirgėla.
– Tomai, tai kur pradingo šluota?
– Jei dabar imsiu ir išduosiu, skaitytojams bus neįdomu. Tad kaip tikrame detektyve palikime tai paslaptyje, kuri išaiškės ketvirtokų Domo ir Tomo dėka.
– Kas yra šie berniukai?
– Juokinga ir įdomi detektyvų porelė. Nors Domas kiek rimtesnis ir racionalesnis, o Tomas – įsimylėjęs, eilėraščius kuriantis plevėsa, šiam duetui puikiai pavyksta išsiaiškinti, kur pradingo Miestamiesčio mokyklos valytojo šluota...
– Knygos veiksmas vyksta mokykloje. Kodėl pasirinkai būtent ją?
– Nes nėra vaiko, kuris nežinotų mokyklos kasdienybės ar šiaip nebūtų įkėlęs kojos į mokyklą. Vieni mokyklą myli, o kiti jos nekenčia, bet skaityti apie kitų nuotykius joje turėtų būti įdomu ir vieniems, ir kitiems. O kai tie nuotykiai dar ir keliantys šypseną...
– Dingusios šluotos byloje bus ir juoko?
– Jo tikrai netrūks. Juk juoktis mėgsta visi vaikai be išimties ir perdėto rimtumo ligomis dar nesusirgę suaugusieji!
Užtenka pagalvoti apie būsimas vaikų šypsenas susitikimuose, kūrybingumas ima lietis per kraštus. Bet pagrindinis įkvėpėjas – knygos.
– Gal klausimas ir banalus, bet kas tave įkvepia rašyti?
– Užtenka pagalvoti apie būsimas vaikų šypsenas susitikimuose, kūrybingumas ima lietis per kraštus. Bet pagrindinis įkvėpėjas – knygos. Kuo daugiau skaitau, nagrinėju kitų autorių kūrybą kaip rašytojas, tuo pačiam lengviau suprasti jaunojo skaitytojo norus, jam įdomias temas ar rašymo stilių.
– O kas įkvėpė sukurti dingusios šluotos detektyvą?
– Davido Walliamso istorija apie Džo Spadą – dvylikametį milijardierių, svajojantį turėti draugą. Gal minčių davė ne tiek „Berniuko milijardieriaus“ tema, kiek pats autoriaus rašymo braižas, humoras. Tai buvo mano pirmoji pažintis su Walliamsu.
– Ar teko skaityti ir kitas šio autoriaus knygas?
– Po minėtos knygos rankose atidūrė „Močiutė plėšikė“, kuri man taip pat paliko puikų įspūdį. „Demonė dantistė“, „Klastinga tetulė“, „Žiurkainis“ – skaičiau ir šias Walliamso knygas, tačiau didžiausią įspūdį paliko eiliniu berniuku bandantis apsimesti Džo ir Karūnos brangenybes nugvelbti bandanti močiutė.
– Ar turi mėgstamiausią Walliamso knygų personažą?
– Tai Radžas, pardavinėjantis saldumynus.
– Kodėl jis?
– Nes jis čia lyg ir pasirodo, čia lyg ir dingsta, bet vis spėja šį tą nuveikti – tai prajuokinti skaitytoją, tai tėviškai patarti užsukusiam knygos veikėjui.
– Gal panašų veikėją sutiks ir šluotos detektyvo skaitytojai?
– Mano knygoje saldainius pardavinės Dana. Ji pasirodys kaip paprasčiausia kiosko pardavėja, kol iš po prekystalio neišsitrauks savigynai išduoto granatsvaidžio...
– Kaip fondo „Švieskime vaikus“ ambasadorius lankai sostinės darželinukus bei pradinukus, skaitai jiems balsu ir pasakoji apie skaitymo naudą. Gal tarp skaitytų knygų buvo ir Walliamso kūrinių?
– Kol kas vaikams balsu skaičiau tik vieną šio autoriaus knygą – „Berniuką milijardierių“.
– Kaip reagavo klausytojai?
– Tai buvo viena iš kelių istorijų, kurių vaikai klausėsi įtempę ausis ir šypsenas. Kiekvienas jų Džo vietoje įsivaizdavo save – ką darytų turėdamas visą milijardą eurų? Vaikai svarstė – kas nusipirktų kokį prekybos centrą su visais jo saldainiais, kas pinigus atiduotų vargšams, o kas važinėtų nuosavu tanku arba „Formulės-1“ bolidu – tokį turėjo ir knygos veikėjas Džo Spadas. Bet visi puikiai suprato, ko nusipirkti negalėtų ir už didžiausius pinigus – draugo.
– Gal skaitytojų noras susitapatinti su veikėju ir yra Davido Walliamso populiarumo paslaptis?
– Galima manyti, kad prie autoriaus populiarumo prisidėjo ir tai, kad savo šalyje jis nuo seno puikiai žinomas kaip humoristas, aktorius ir televizijos laidų vedėjas. Bet perskaičius Waliamso knygas pasidaro aišku, kad populiarumas slypi būtent knygų puslapiuose.
– Ką slepia „Berniukas milijardierius“?
– Kiekvienas vaikas kartais pasvajoja apie pilnas kišenes pinigų. Ką su jais daryti? Ką pirkti? Koks būtų gyvenimas? Ar būti milijardieriumi tikrai taip puiku? Ir štai atsiranda berniukas, kuriam pasiseka, o skaitytojas tarsi žiūri į save iš šalies ir galų gale supranta, kad ne pinigai pasaulyje svarbiausia.
Perskaičius Waliamso knygas pasidaro aišku, kad populiarumas slypi būtent knygų puslapiuose.
– O „Močiutė plėšikė“?
– Su lazdele ir tikra nuoboda – taip įprastai įsivaizduojama eilinė močiutė. Būtent su tokia Beno močiute susipažins ir šios knygos skaitytojas. Bet tik kol Benas išsiaiškins stulbinamą dalyką – jo močiutė turi planą nugvelbti vertingiausias šalyje brangenybes. Skaitytojas savęs paklaus – gal ir mano močiutė nėra nuobodi ir turi paslaptį: naktimis lekioja po miestą sportiniu motociklu trigubai viršydama leistiną greitį, yra slapta agentė, vienintelė pajėgi išgelbėti pasaulį, gal ji savaitgalį dalyvauja nelegaliose bokso kovose ir dar nė sykio nepatyrė nokauto?..
– Kuo pačiam įdomios kitos trys knygos?
– Klastinga tetulė, ne ką mažiau pamišusi dantistė ir žiurkes medžiojantis mėsainių pardavėjas – su visais jais Walliamso knygose kovoja vaikai. O kai nedidelis vaikas įveikia dideles bėdas, jaunajam skaitytojui tai kaip reikiant suteikia savigarbos ir pasitikėjimo savimi.
– Greitai lietuvių kalba turėtų pasirodyti ir dar viena Walliamso knyga – „Didysis senelio pabėgimas“...
– Manau, ji bus ne ką prastesnė – juk senelis ir pabėgimas reiškia ne ką kitą, o tikrai smagius nuotykius!
– Ko palinkėtum vaikams vasaros proga?
– Nepamiršti atsiversti knygų ir šiltuoju metų laiku – linksmų, nuotaikingų bei juokingų. Linkiu nesekti dinozaurų pavyzdžiu, kurie kaip tik todėl ir išnyko, jog neskaitė.
Tomas Dirgėla vasarą mažiems ir dideliems vaikams pataria atsiversti:
1. David Walliams „Berniukas milijardierius“
2. Astrid Lindgren „Padaužų kaimo vaikai“
3. David Walliams „Močiutė plėšikė“
4. Evelina Daciūtė „Meškių istorijos. Meškiai eina į mokyklą“
5. Salomėja Pečiulytė „Noriu šuniuko“
6. Juozas Erlickas „Aš moku augti“
7. David Walliams „Demonė dantistė“
8. Vytautas V. Landsbergis „Obuolių pasakos ir kriaušių“
9. Jonathan Meres „Normo pasaulis: atsargiai, dūžta! Kiaušiniai!“
10. David Baddiel „Didžioji tėvų agentūra“
