Ričardo Gavelio romanui „Vilniaus džiazas“ – 30 metų: ar jo kūryba aktuali ir šiandien?

„Šiemet švenčiam ne tik „Vilniaus džiazo“ 30 metų gimtadienį, bet ir Vilniaus 700 metų, kurių proga paaiškėjo, kad Vilnius turi du autorius – kunigaikštį Gediminą ir Ričardą Gavelį“, – teigė pokalbio moderatorė Kotryna Žukauskaitė. Ketvirtadienio vakarą „Knygų mugėje“ vykęs naujo Ričardo Gavelio „Vilniaus džiazo“ leidimo pristatymas sukvietė rašytojo mylėtojus ir gerbėjus.
Ričardas Gavelis. Vilnius, 1997
Ričardas Gavelis. Vilnius, 1997 / Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

„Sveiki susirinkę į gražiausią metų šventę, bet taip pat norėčiau pasveikinti ir su kita švente – sueina 30 metų, kaip išleistas Gavelio romanas „Vilniaus džiazas“, – susirinkusiuosius į naujo „Vilniaus džiazo“ leidimo pristatymą pasveikino pokalbio kuratorė K.Žukauskaitė.

Trečiasis R.Gavelio romanas „Vilniaus džiazas“ atskleidžia aštuntojo dešimtmečio sovietinį gyvenimą, taip pat ir atsisveikinimą su jaunyste ir pašėlusiais studijų metais.

Vilniaus vaidmuo R.Gavelio kūryboje

Didelę gyvenimo dalį Vilniuje pragyvenęs „Vilniaus džiazo“ autorius ir savo kūryboje akcentavo Vilniaus miestą.

„Vilnius yra svarbus miestas R.Gaveliui ir visus pasaulio miestus jis matuoja Vilniaus matu. Gavelis yra tikras vilnietis, gimęs Vilniuje ir gyvenęs už Bazilijonų vartų, Unitų bažnyčios kieme, tad tas gyvenimas tikram Vilniaus senamiesčio kiemelyje ir suformavo Gavelio DNR“, – teigė literatūrologė Jūratė Čerškutė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jūratė Čerškutė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jūratė Čerškutė

Fiziką Vilniuje studijavęs R.Gavelis vieną „Vilniaus džiazo“ veikėją sukūrė kartu su bendrakursiais.

„Man asmeniškai mylimiausias Gavelio personažas Elifonsas Džindžeris Sylaba Bakneris. Tai kolektyvinis produktas. Per marksizmo ir leninizmo paskaitas fizikos studentas Gavelis siųsdavo sąsiuvinį per bendrakursių rankas ir visi bendrai kurdavo istorijas apie Baknerį. Romano veiksmas vyksta 1971 metų Vilniuje, jame rodomas studentų gyvenimas“, – teigė R.Gavelio kūrybos tyrinėtoja Jūratė Čerškutė.

Kūryba aktuali ir šiandien

Knygų mugėje vykusiame susitikime dalyvavusios prozininkė Ilona Ežerinytė ir literatūrologė J.Čerškutė aptarė žmogaus mąstyseną sovietmečiu ir kodėl „Vilniaus džiazas“ yra aktuali knyga ir šiuolaikinei visuomenei, nors romanas buvo pradėtas rašyti 1979 metais, išleistas 1993 metais.

Prozininkė l.Ežerinytė pastebėjo, kad R.Gavelio kūryboje matosi sovietinis režimas, kuris atspindi ir šių dienų Rusiją.

„Tas „lavonidas“ figūruoja, tačiau iš esmės galima būtų pagalvoti, kad kalbama apie Putiną ir jo režimą, tiesiog žodis žodin. Nežinotum konteksto, tai pagalvotum, kad tai yra šiuolaikinio mąstytojo kūrinių gabalai. Tai mane labai sukrėtė“, – teigė I.Ežerinytė.

Vygaudo Juozaičio nuotr./Ilona Ežerinytė
Vygaudo Juozaičio nuotr./Ilona Ežerinytė

K.Žukauskaitė pakalbino ir jaunuosius skaitytojus, jie pastebėjo, kad knygoje veikėjų būsena yra tokia pati kaip ir dabartinio jauno žmogaus.

„Žmogaus būsena nuo tų laikų nepasikeitė. Reikia tokias knygas skaityti, kad pasijustum, jog esi ne vienas“, – sakė pokalbio klausytojas Tomas.

R.Gavelio kūrybos kritika

Kritikos sulaukė moters paveikslas R.Gavelio romane „Vilniaus džiazas“.

„Aš manau, kad kai skaitome, mes turime skaityti viską, laiko nuorodą irgi. Mes turime suprasti, kokiu metu Gavelis rašė. Turime suprasti, koks feminizmas buvo sovietiniais laikais. Čia dar autorius apie moteris rašo genialiai, jis aukština protingas moteris, matematikes. Man labai keista, net Suomijoje buvo sukilusios moterys feministės dėl to, kad paniekinamai rašoma apie moteris, bet reikia suvokti, kad suomiai neturėjo to paniekos pilno konteksto, kuriame mes gyvenome“, – teigė R.Gavelio kūrybos tyrinėtoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis