Dienraščio tinklalapyje rašoma, kad „šis įsimenantis romanas atskleidžia Stalino baisybes iš 15-metės lietuvaitės, išvežtos į stovyklą Sibire, perspektyvos“.
Ši knyga portale yra siūloma kaip viena iš tinkamų dovanų 2011-ųjų Kalėdoms.
Ši knyga portale yra siūloma kaip viena iš tinkamų dovanų 2011-ųjų Kalėdoms.
Spalio pabaigoje Lietuvoje viešėjusi R.Šepetys pasakojo, kad jei ne kartą teko švelninti knygos turinį.
„Į pirmą versiją sudėjau visas istorijas, kurias buvau girdėjusi susitikimuose su tremtiniais, ir kai mano agentas ją perskaitė, jis pasakė, kad mes jokiu būdu negalime siųsti tokios knygos leidėjams, nes joje yra per daug siaubingų dalykų. Aš sakiau, kad tie dalykai yra tikri. Tačiau jis vis dėlto privertė mane peržiūrėti knygą. Man teko aštuonis kartus perrašyti knygą, kol ją sutikta išsiųsti leidėjui“, – prisiminė autorė.
Knyga praėjusį pavasarį buvo išleista vienoje Niujorko leidyklų, JAV ji sulaukė puikių atsiliepimų ir spalio pabaigoje jau buvo išversta į 24 kalbas ir išleista 27-iose šalyse.
R.Šepetys pasakojo, kad mintis imtis šitos knygos jai kilo prieš šešerius metus pirmą kartą atvykus į Lietuvą ir supratus, kiek mažai ji pati žino apie tremtį, nors ją teko išgyventi jos giminaičiams.
„2005 metais pirmą kartą aš atvykau į Lietuvą aplankyti savo giminaičių ir nuvykau į Panevėžį, kur gyveno mano tėčio pusseserė. Ir aš naiviai jos paklausiau, kad ji turi mano tėvo nuotraukų. Ji stebėjosi, negi aš nežinau, kad jie turėjo jas sudeginti. Ji paaiškino – kadangi mano senelis buvo lietuvių karininkas, visa mano šeima buvo pavojuje. Ji taip pat sakė, kad mano tėčiui ir mano seneliams pabėgus, atvykę sovietų kariai išsivežė kitus šeimos narius vietoj jų ir išsiuntė juos į Sibirą“, – pasakojo JAV gyvenanti moteris.
Tada ji sakė supratusi, kad apie sovietų nusikaltimus yra per mažai kalbana ir rašoma.
„Tai mano šeimos istorija ir net aš jos nežinojau. Tai man parodė, kad apie stalinizmo ir sovietų okupacijos istoriją nėra pakankamai diskutuojama, ir dėl to žmonės, kurie buvo paveikti, lieka beveidžiai. Yra tiek žmonių, kurių mes neturėjome šanso sutikti ir tikriausiai labai daug žmonių, kurie kentėjo, bet neturėjo šanso apie tai pasisakyti. Supratau, kad istorijoje yra daugybė paslapčių ir kad tos paslaptys gali būti skausmingos, destruktyvios, todėl ir nusprendžiau suteikti žodį tiems žmonėms, parašiau grožinės literatūros knygą, kuri yra paremta tikromis istorijomis“, – dėstė ji.
