Rytis Zemkauskas: „Tik pamišėlis gali atsisakyti progos skoningoje erdvėje paskaityti gyvai auditorijai mėgstamą kūrinį“

Ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse dažnai vykstantys literatūriniai skaitymai jau tapo įprastu kultūriniu reiškiniu, tačiau rugsėjo 12 d. Vilniuje vyksianti pirmoji „Europos literatūros naktis“ išsiskirs unikaliu formatu. Skaitymai netradicinėse erdvėse vyks vienu metu – prasidės 18.30 val. ir baigsis 21 val.
Rytis Zemkauskas
Rytis Zemkauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Naujienas apie knygas, konkursus ir naujausių knygų recenzijas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.

Lankytojams bus pateikiamas žemėlapis, kuris padės aplankyti juos labiausiai dominančias skaitymo erdves ir išgirsti Lietuvos kultūros autoritetų lūpomis skambančius žymių Europos autorių kūrinius.

Pristatys aktualią kūrybą

Tarptautinių kultūros programų centro literatūros sklaidos skyriaus vadovės Eglės Vitkauskaitės teigimu, projektas „Europos literatūros naktis“ pirmiausia patrauklus savo forma –  per vieną vakarą lankytojai galės aplankyti net aštuonias skaitymo erdves Vilniaus senamiestyje. Skaitymai vyks po penkiolika minučių kas pusę valandos – kitos penkiolika minučių bus skirtos erdvių pakeitimui.

Lankytojas turės pasirinkimo laisvę – arba praleisti vakarą vienoje erdvėje, arba aplankyti daugiau erdvių ir pasiklausyti kitų kūrinių ištraukų. „Mūsų išskirtinumas yra tai, kad profesionalūs skaitovai kiekvieną kartą skaitys vis kitas ištraukas iš pasirinkto kūrinio, tuo tarpu užsienio šalyse skaitovai visą vakarą skaito tą pačią ištrauką“, – sako E.Vitkauskaitė.

S.Aginskaitės nuotr./Mindaugas Nastaravicius
S.Aginskaitės nuotr./Mindaugas Nastaravicius

Projekto vadovės teigimu, atrenkant kūrinius „Europos literatūros nakties“ skaitymams buvo glaudžiai bendradarbiauta su Vilniuje veikiančiais užsienio kultūros institutais ir centrais. „Kartu sudarėme ne tik labai įdomų, bet ir įvairų literatūrinį repertuarą. Visi kūriniai reprezentuos skirtingas šalis (Latvija, Lenkija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Danija ir Lietuva)“, – sako E.Vitkauskaitė.

Žinomos kultūros asmenybės skaitys ištraukas iš aštuonių kūrinių: H.Muller romano „Amo sūpuoklės“ apie Rumunijos vokiečio patirtį Ukrainos lageryje, Paolo Giordano knygos „Pirminių skaičių vienatvė“, kurioje nagrinėjama jautri paauglių vienatvės ir meilės tema. Istorinių knygų vertintojams įdomūs gali būti dabartinio Lenkijos prezidento senelės Magdalenos Komorowskos prisiminimai apie vaikystę „Sugrįžimas į Žemaitiją“.

Neprilygstamą intelektualinį nuotykį ir jutiminio pasaulio grožį atvers Marcelio Prousto veikalas „Prarasto laiko beieškant“, kuris šiemet simboliškai minės 100–ąsias išleidimo metines. Apie vienatvę būnant dviese girdėsime skaitant Jenso Christiano Grondahlio knygą „Spalio tylėjimas“, o lietuvių kalba dar nepasirodęs, daugybę apdovanojimų pelnęs Davido Mitchello romanas „Debesų žemėlapis“ narplios šešias skirtingas, bet persipynusias istorijas. Latviją atstovaus žymios novelistės Ingos Abeles „Ugnis nepabudins“, o  Lietuvą – ES literatūros apdovanojimą pelniusi Giedros Radvilavičiūtės knyga „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.

Neatsitiktinai parinktos erdvės

„Europos literatūros nakties“ projekto koordinatorės Viktorijos Ivanovos teigimu, tiek skaitovai, tiek ir erdvės buvo pasirinkti neatsitiktinai.

„Rinkomės net tik konsultuodamiesi ir pasitardami su kultūros institutais, tačiau ir improvizuodami, intuityviai ieškodami vietų, kuriose būtų galima pajusti kūrinių atmosferą, o kartais kūrinius ar erdves, sutikę dalyvauti „Europos literatūros nakties“ procese, skaitovai pasiūlydavo patys“, – sakė V. Ivanova.

„Europos literatūros naktį“ Lietuvos skaitytojų dėmesį į šiuolaikinę italų literatūrą atkreips eseistas Rolandas Rastauskas, pasirinkęs skaityti Italų kultūros instituto siūlomą Paolo Giordano kūrinį „Pirminių skaičių vienatvė“. Skaitymai vyks Italų kultūros instituto erdvėse, įsikūrusiose istoriniame pastate – Alumnate.

 D.Matvejevo nuotr./Alina Orlova
D.Matvejevo nuotr./Alina Orlova

Į galeriją „Meno niša“ pakvies kino režisierius Gytis Lukšas, skaitysiantis Danų kultūros institutui atstovausiantį Jenso Christiano Grondahlio romaną „Spalio tylėjimas“, pagal kurį jau yra parengęs ir scenarijų kino filmui. Dainininkės Alinos Orlovos balsas bus išgirstas Savičiaus gatvės kavinėje „Blusynė“. Tiesa, Alina šįkart nedainuos, o skaitys latvių rašytojos Ingos Abelės kūrinio „Ugnis nepabudins“ ištraukas.

Prancūzų kultūros instituto mediatekoje, kurioje anksčiau buvo jaukus butas, vakarais virsdavęs inteligentų kompanijos sambūrių salonu, tradicija atsinaujins skambant klasiko Marcelio Prousto kūrinio „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje“ ištraukoms. Jas atrinko ir skaitys literatūrologas, kritikas, vertėjas, semiotikas ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Nastopka.

Vilniaus paveikslų galerijoje – ratu susėdusiųjų apsuptyje aktorės Dalios Michelevičiūtės intonacijomis skambės atbalsiai iš XIX amžiaus Žemaitijos. Goethe‘s instituto rekomenduotos Nobelio premijos laureatės Hertos Muller knygos „Amo sūpuoklės“ – ištraukos, skaitomos poeto ir žurnalisto Mindaugo Nastaravičiaus. Skaitymai vyks Žydų kultūros ir informacijos centro erdvėje, greta ten įkurtos „malinos“ ekspozicijos.

Aktorė Nelė Savičenko teatro „Meno fortas“ erdvėse skaitys Europos literatūros premijos laureatės Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinio „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ ištraukas, o Vilniaus Universiteto Smuglevičiaus salėje bus pristatomos vienintelio Lietuvoje nepublikuoto, Britų Tarybos iniciatyva skambėsiančio D.Mitchello kūrinio „Debesų žemėlapis“ ištraukos.

Kodėl dalyvauti būtina?

„Tik pamišėlis gali atsisakyti progos skoningoje erdvėje paskaityti gyvai auditorijai mėgstamą kūrinį“, –  įsitikinęs žurnalistas bei filmų garsintojas Rytis Zemkauskas, „Europos literatūros naktį“ skaitysiantis D.Mitchello kūrinį „Debesų žemėlapis“.

R.Zemkausko teigimu, daugybę metų skaitant tekstus mikrofonui ir savo garso režisieriui, kartais norisi išeiti iš mažytės garso studijos ir paskaityti tekstą gyvai auditorijai.

 A.Valiaugos nuotr./Rolandas Rastauskas
A.Valiaugos nuotr./Rolandas Rastauskas

„Man labai patinka skaitymo jaukumas. Kada žmogus skaito knygą, jis nekariauja, neburnoja ir nemeluoja. Skaitančio žmogaus vaizdas yra vienas taikiausių reginių žemėje... Jis ir vienas prasmingiausių, ir labiausiai įkvepiančių“, – sako R.Zemkauskas.

Praėjusiais metais kartu su literatais ir kultūrininkais viešai skaitęs Maironį, K.Donelaitį semiotikas prof. Kęstutis Nastopka nusprendė  prisijungti ir prie „Europos literatūros nakties“.

„Kodėl gi nepabandžius garsiai paskaityti Proustą – taip, kaip jį suprantu. Man labai patraukli Europos literatūros nakties idėja – vienu metu skirtingose Vilniaus vietose skaityti aštuonetą skirtingų literatūros kūrinių. Jeigu įsivaizduotume vienu metu jų besiklausantį skaitytoją, jam tai būtų įspūdingas polifoninis koncertas. Kas žino, gal iš tiesų yra tokia visa girdinti ausis? Bet vilioja ir susitikimas su konkrečiais klausytojais. Tai, ką randi skaitydamas tylomis, kodėl gi nepasidalyti su kitais“, – sakė K.Nastopka.

„Europos literatūros naktys“ – tai  didelio pasisiekimo Europoje sulaukęs renginys, kurio idėjos autoriai čekų centrai Prahoje jau daugiau nei aštuonerius metus viešais skaitymais džiugina Čekijos ir kitų Europos šalių miestus. Literatūros skaitymais siekiama skatinti domėjimąsi įvairių šalių literatūra unikaliu ir kūrybišku būdu, stiprinti bendradarbiavimą tarp ES/EUNIC narių ir kitų kultūros įstaigų Europoje, taip pat inicijuoti vertimus.
Projektą Vilniuje organizuoja Tarptautinių kultūros programų centras bendradarbiaudamas su EUNIC klasterio Lietuvoje nariais: Italijos, Danijos, Lenkijos kultūros institutais, Prancūzų institutu, Goethe‘s institutu, Britų Taryba bei Latvijos literatūros centru Rygoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos