Pokalbio pradžioje S.Eidrigevičius pacitavo žymios performansų autorės Marinos Abramovič, kurios knygos leidimas lietuvių kalba kaip tik pristatomas „Paviljono“ renginyje, devynis priesakus, iš kurių, anot jo, bent penki kuo puikiausiai tinka ir jam.
Pirmas iš tų prisakymų - kalbėk su svetimais žmonėmis taip dažnai, kaip galima. „Ypač lietuviams sunku pakalbinti svetimus žmones“, - sakė S.Eidrigevičius.
Antrasis - aplankyk vietoves, apie kurias nieko žinai.
Trečiasis - eik taip, kaip verčia intuicija.
Ketvirtasis - rašyk dienoraštį.
Penktasis - ragauk kiekvieną pasaulio virtuvę.
Šeštasis - nepasiduok baimei.
Septintasis - neleisk, kad kas nors sutrukdytų tavo norus.
Aštuntasis - mylėk save ir puošk.
Devintasis - pastebėk kiekviename mažame dalyke stebuklą.
Pokalbio metu buvo prisiminta pirmoji jo iliustruota knyga. Tai buvo 1978 metais išleista Vytautės Žilinskaitės knyga „Robotas ir peteliškė“. Iliustratorius prisiminė, kad tuo metu leidykloje buvo svarstoma – leisti publikuoti knygą su tokiomis iliustracijomis ar ne, ir tik vieno balso persvara visgi buvo nuspręsta leisti, svarstant, kad reikia pažiūrėti, ar iliustratorius kažką galės nuveikti ateityje. „Taip aš atėjau į knygų pasaulį“, - sakė jis.
Ši knyga sulaukė didelės sėkmės, Barselonoje ji gavo pagrindinę premiją, ir viešnagės į tą miestą metu S.Eidrigevičius sako pirmą kartą pasijutęs svarbus – buvo apgaubtas dėmesiu, gyveno puikiame viešbutyje, nuėjo į Salvadoro Dali muziejų.
Vieną dieną per savaitę – ir liūdni piešiniai
Į klausimą, ką atsako tiems, kurie sako, kad jo knygų vaikams iliustracijos liūdnos, S.Eidrigevičius atsakė: „Jeigu savaitėje septynios dienos, ir jei šešias dienas vaikas žiūri linksmas knygas, septintą dieną gali žiūrėti ir liūdną knygelę“.
Susitikimo metu netrūko humoro, nenuspėjamų pokalbių posūkių. Kaip sakė renginį vedusi literatūrologė Jūratė Čerškutė, toks jau išskirtinis pokalbių su S.Eidrigevičium bruožas – jis niekuomet neatsako į užduotą klausimą.
Kalbėdamas apie tai, kaip jis skaito pasakas, kurioms piešia paveikslus, S.Eidrigevičius sako, kad kai skaito pasakas, turi pasibraukti bent tris žodžius, kurie ir sukelia jo mintyse paveikslą. „O angliškai ar prancūziškai beveik neskaitau“, - prajuokindamas publiką sakė S.Eidrigevičius.
„Kiekvienas randa savo kelią“, - apie teksto ir iliustracijos santykį sakė garsus iliustratorius.
Jubiliejui išleido kalendorių
„Paviljono“ knygų savaitgaliui leidykla „Apostrofa“ išleido S.Eidrigevičiaus jubliejiniams metams skirtus du sieninius 2019 dvikalbius kalendorius „Stasys Eidrigevičius | 2019 | Knygos menas vaikams | Book Art for Children“ ir „Stasys Eidrigevičius | 2019 | Pastelės | Pastels“. Juose - per pastaruosius dvejus metus sukurti ir Lietuvoje daugeliui nematyti darbai. Tai – pirmi jo kalendoriai, išleisti Lietuvoje. „Tai – būdas bendrauti su tam tikru paveikslu. Žmogus kiekvieną mėnesį žiūrės į tą vieną darbą“, - sakė S.Eidrigevičius. Jis sakė, kad kalendoriai spausdinti ant gero, sunkaus popieriaus, kiekvienas jų sveria po 600 gramų: „Tad tiems, kas turi mažai jėgų, sunku bus panešti“.
S.Eidrigevičius, anot J.Čerškutės, pasižymi ir labai savotišku knygų skaitymo būdu – jis sakito lėtai, kūrybiškai, knygas papuošia savo pastabomis piešiniais. Kuomet Varšuvos knygų klube vyko pokalbis apie Mariaus Ivaškevičiaus knygą „Žali“, pats autorius nepažino S.Eidrigevičiaus išpuoštos savo knygos. Tai – S.Eidrigevčiaus būdas vesti dialogą su tekstu.
Lietuvių kalba yra pasirodžiusi ir garsaus lenkų poeto Tadeuszo Różewicziaus knyga „Vanduo puodelyje“, kurią išleido leidykla „Apostrofa“. „Paviljono“ knygų savaitgalio metu S.Eidrigevičius prisiminė ir susitikimą su šiuo rašytoju. Lietuvis iliustratorius nupiešė plakatą Varšuvos knygų mugei, ir organizatoriai leido jam pasirinkti – gauti honorarą arba kelionę į Jeruzalę. S.Eidrigevičius pasirinko kelionę. Ten viešėjo ir T.Różewiczius – vieno susitikimo metu jis perskaitė savo eilėraštį „Apspjautas poetas“, o atsakydamas į tai iliustratorius perskaitė eilėraštį „Apspjautas dailininkas“. Vėliau, jau grįžęs į Varšuvą, S.Eidrigevičius ėmė gauti iš dailininko atvirutes, jie ėmė susitikinėti, lankyti parodas. „Aš nutariau jo nieko neklausti. Bet jis pats sakydavo monologus įvairiausiomis temomis, jis žinojo, ką papasakoti. Papučia vėjas, ir jis žino, ką papasakoti“, - prisiminė S.Eidrigevičius.
Septyniasdešimtmetį švenčiantis kūrėjas sako, kad ko jau ko, o idėjų jam netrūksta. „Turiu šimtą sumanymų. Ne, septyniasdešimt“, - sakė jis. O kalbėdmas apie įkvėpimus, poetišką požiūrį į pasaulį jis apibendrino: „Yra žmonių, kurie gyvena realistiškai, o aš gyvenu fantastiškai“.