„Neskaitantys grožinės literatūros save uždaro labai siauroje panašių į save socialinėje grupėje. Tokie žmonės pajėgs sukurti produktą tik tokiems pat vartotojams kaip jis pats, nes nė neįsivaizduos kuo gyvena, kokių poreikių turi, ką jaučia kiti“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas S.Keturakis.
Vis dėlto prie greito ir dinamiško tempo įpratę žmonės skaitydami šiandien dažnai trokšta tikslios ir naudingos informacijos: iškalbingų faktų, skaičių, patarimų ar tam tikrų įrodymų. Taip grožinė literatūra neretai nustumiama į šalį. Jau nekalbant apie alternatyvas, kurias pateikia socialinės medijos.
Knygos ar socialiniai tinklai?
Profesorius sako, kad grožinė literatūra visada buvo komunikacinė terpė, kurioje perduodamos idėjos. „Ir kaip kiekviena komunikacinė terpė grožinė literatūra standartizuodavo žmonių sąmonę – tas pačias knygas skaitantys visuomet buvo (yra) panašūs“, – teigia S.Keturakis.
Jis įsitikinęs – jei seniau grožinė literatūra buvo beveik vienintelė masiškai prieinama komunikacinė terpė, tai dabar tokių yra daug – radijas, televizija, socialinės medijos. „Grožinė literatūra niekur neišnyko, tik ji turi konkuruoti su kitomis masiškai prieinamomis komunikacinėmis terpėmis“.
Juk neretai šiuolaikiniai žmonės net ir skaitydami knygą nesugeba jai skirti visiško savo dėmesio ilgą laiko tarpą, nepatikrindami žinučių telefone ar kitų naujienų socialiniuose tinkluose. O ir laiko technologijoms ir soc. tinklams skiriame daugiau.
„Statista“ duomenimis, 2017 m. per dieną interneto vartotojai socialiniuose tinkluose praleido po 135 minutes. Kiti duomenys rodo, kad kasdien vartotojai vidutiniškai 40 minučių skiria soc. tinklui „Youtube“, o 35 minutes – „Facebook“; pačios „Facebook“ kampanijos teigimu, vidutinis laikas, kurį vartotojai praleidžia skaitydami įvairias naujienas „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“ platformose – 50 minučių.
Tuo tarpu „Eurostat“ tyrimo rezultatai atskleidė, jog knygų skaitymui skiriame ženkliai mažiau laiko nei kapstymuisi virtualioje erdvėje: tarp 15-os tirtų Europos Sąjungos šalių, daugiausiai laiko skaitydami knygas per dieną praleidžia estai, t. y. 13 minučių, suomiai ir lenkai – 12, vengrai 10 minučių, o mažiausiai prancūzai – jų skaitymo laikas tik 2 minutės.
Įvairialypė skaitymo nauda – įrodyta
Visgi skaityti grožinę literatūrą vertinga. Mokslininkai yra pastebėję, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės lengviau įsijaučia į kitų jausmus ir požiūrį, todėl geriau juos supranta bei išsiskiria didesne empatija.
„Grožinė literatūra yra kitų žmonių patirčių dokumentas, ją skaitydami atsiduriame savotiškame patirčių, idėjų, žinių pramogų parke. Kažkuria prasme grožinės literatūros skaitymas gali būti prilygintas svetimo gyvenimo stebėjimui pro rakto skylutę. Arba realybės šou žiūrėjimui per televizorių“, – teigia S. Keturakis.
Pasak KTU SHMMF profesoriaus, tai suglaudintas informacijos pavidalas – patirčių, įspūdžių, idėjų „zip‘as“.
„Galima keliauti aplink pasaulį pačiam. Galima skaityti knygas apie keliones. Skaityti greičiau. Bėda, jog visko pačiam išbandyti nepavyks, o žinoti, koks žmogus apskritai gali būti, reikėtų. Grožinė literatūra čia labai padeda“, – mano jis.
Be to, skirtingų mokslininkų tyrimais pagrįsta, kad literatūros skaitymas mažina stresą, gerina miego kokybę ir atmintį, skaitytojai yra atviresni, nuoširdesni, labiau geba išreikšti save ir savo mintis. Skaitymas netgi daro žmones laimingesniais. Kartu tai ir pramoga.
„Kitų žmonių gyvenimų stebėjimas (plg., teatras) visuomet buvo pramoga. Tad grožinė knyga neišsiskiria iš tokio tipo pramogų“, – pastebi KTU SHMMF profesorius S.Keturakis.
Naujos grožinės literatūros formos
S.Keturakis tikina, kad nepaisant įvairių aplinkybių, kiekvienai kartais reikia ko nors pamokančio: apie tai, kas svarbu tame pasaulyje, kuriame gyvenama, kaip jame elgtis ir kaip tuos dalykus vadinti.
„Neskaitantys grožinės literatūros save uždaro labai siauroje panašių į save socialinėje grupėje, – sako S.Keturakis.
„Buvo karta, kurią mokė Jack Kerouac „Kelyje“ arba J.D.Salinger „Rugiuose prie bedugnės“. Dabartinė karta tą patį gali gauti iš vizualios kultūros (kino) ar kompiuterinių žaidimų. Aišku, jai susikalbėti su ta karta, kuri mokėsi to, kas yra šis pasaulis, iš knygų, yra sunku. Bet taip būna visada istorijoje, kai keičiasi medijos“.
„Štai Z karta, kaip tvirtinama, neturi gebėjimo ilgai koncentruotis ties vienu objektu, jai ilgas tekstas – nepakeliama kančia. Tačiau grožinei literatūrai tai nėra problema, ji visuomet lanksčiai prisitaiko. Žinoma, jei tik ji nėra priversta nuolat būti knygos pavidale“, – priduria profesorius.
Kaip pavyzdį jis išskiria programėlę „Hooked“, kuri į vartotojų telefonus siunčia literatūros kūrinius „chato‘o“ (liet. susirašinėjimo) forma. „Sakoma, tai grožinė literatūra „Snapchat“ kartai“, – atskleidžia prof. S.Keturakis.
Dar viena gerai pasaulyje žinoma platforma „Wattpad“. Tai rašančiųjų bendruomenė, kurioje vartotojai gali rašyti ir talpinti skirtingo žanro tekstus. Tarp jų ir grožinės literatūros. Tokie tekstai tampa viešai prieinami internete ir visuose išmaniuosiuose įrenginiuose, o kai kurie netgi sulaukia leidėjų dėmesio.
Dar 2013 m. „Eurobarometer“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai vis rečiau skaito knygas, yra laiko ir susidomėjimo trūkumas. Tuomet nustatyta, kad 66 proc. Lietuvos gyventojų bent kartą per metus skaitė knygą. Skaitė, bet ar perskaitė – neaišku. Kita vertus, šiuolaikinės knygos egzistuoja ne tik spausdintine forma, todėl skaitytojus identifikuoti tampa sunkiau.
O knygų mylėtojų egzistavimą patvirtina ir populiarioji Vilniaus knygų mugė, jau kelerius metus iš eilės sulaukianti daugiau nei 60 tūkst. lankytojų.
