- Nika Lashkhia
Mano motinos gėlės
Nuo seno mūsų bute
Žydi spygliuotos gėlės.
Jos skleidžiasi ant palangės,
Reto oranžinio atspalvio
Jų spygliai, insulino adatos,
Susminga po motinos oda
(triskart per dieną).
Penki gramai,
Dešimt gramų.
Balkšvas, drumzlinas skystis
Netgi įlieja spalvų ir žaismės į jos būtį,
sudrumstą gerokai anksčiau...
Nekenčiu jų,
Bet kartu ir džiaugiuosi žydėjimu,
Oranžiniais lapų kampučiais,
Sklidinų ampulių ir
Tuštutėlių stikliukų
Žiedais ant palangės.
Saulėtekiai ir saulėlydžiai jų neliečia.
Mūsų gėlės iš plastiko,
Joms terūpi, kad mano mama gyventų –
Gėles toliau prižiūrėtų...
Darbininkas
Saulė anksti pakyla į darbą
Bet mano tėvas į darbą pakyla anksčiau net už Saulę
Saulė kasdien sugrįžta
Bet mano tėvas – nebūtinai
Ne-judėjimas
Politika stovi
Televizorius stovi
Tėvas stovi
Sakartvelas stovi
Tik vaikai bėga
Jeigu taip pat norite publikuoti savo eilėraščius, kviečiame jais dalintis paštu urbanpoetry@15min.lt.