Knygų autorius, istorikas, prisijungė prie 90 pasirašiusiųjų pareiškimą, kuriame išreiškiamas pasibaisėjimas „pasaulinės kairės atstovais... iki šiol buvusiais mūsų politiniais partneriais“, kurie kartais „pateisino „Hamas“ veiksmus“.
Y.N.Harari teta ir dėdė gyveno viename iš kibucų, prieš kuriuos „Hamas“ surengė savo kruvinus išpuolius. Jiems pavyko pasislėpti, kai teroristai ėjo nuo namo prie namo ir žudė jų kaimynus.
Y.N.Harari teta ir dėdė gyveno viename iš kibucų, prieš kuriuos „Hamas“ surengė savo kruvinus išpuolius.
Istorikas sakė, kad jį šokiravo kai kurie pasisakymai, kuomet ne tik nebuvo smerkiamas „Hamas“, bet ir visa atsakomybė verčiama Izraeliui. Laiške, kurį pasirašė ir garsus Izraelio rašytojas Davidas Grossmanas, sakoma: „Niekada neįsivaizdavome, kad kairiųjų pažiūrų asmenys, lygybės, laisvės, teisingumo ir gerovės šalininkai, atskleis tokį kraštutinį moralinį nejautrumą ir politinį neapgalvotumą“.
Jame rašoma: „Nėra jokio prieštaravimo tarp griežto nepritarimo Izraelio vykdomam palestiniečių pavergimui ir okupacijai ir vienareikšmiško brutalaus smurto prieš nekaltus civilius gyventojus pasmerkimo. Tiesą sakant, kiekvienas nuoseklus kairiųjų pažiūrų žmogus turi laikytis abiejų pozicijų vienu metu.“
Y.N.Harari citavo 30 Harvardo studentų grupių pareiškimą, paskelbtą kitą dieną po išpuolių, kuriame teigiama, kad jos laiko „Izraelio režimą visiškai atsakingu už visą vykstantį smurtą“.
Pateikdamas istorinį pavyzdį, kad kai kurie JAV ir Europos socialistai rėmė Staliną, jis sakė: „Tai ne pirmas kartas, kai radikalūs kairieji, siekdami tam tikros fiksuotos teisingumo vizijos, susiduria su labai brutaliais judėjimais ir režimais“. Toks požiūris gali būti grindžiamas „tikėjimu ar fantazija, kad įmanomas absoliutus teisingumas, kai viena pusė yra absoliučiai kalta dėl visko, įskaitant ir kitos pusės nusikaltimus“.
Tie patys žmonės gali būti ir aukos, ir nusikaltėliai tuo pačiu metu.
„[Tačiau] tikrovė yra sudėtinga, – sakė jis. – Tie patys žmonės gali būti ir aukos, ir nusikaltėliai tuo pačiu metu. Daugumoje konfliktų kaltė dėl nusikaltimų ir žiaurumų dalijama ne 100 proc. /0 proc., o kažkur per vidurį. Tai gana banalu, tačiau žmonėms vis dar sunku tai priimti.“
Jis sakė, kad Izraelio kairiesiems buvo svarbu, kaip reaguoja tarptautinės kairiųjų grupės, nes jie jautėsi esantys paskutinis vilties taikiai išspręsti dviejų valstybių klausimą bastionas, todėl jiems reikėjo tarptautinės paramos.
Jis atkreipė dėmesį į Tildos Swinton, Steve'o Coogano ir režisieriaus Mike'o Leigh pasirašytą laišką, kuriame raginama „nutraukti precedento neturintį žiaurumą Gazos Ruože“, tačiau jame nesmerkiamas „Hamas“ išpuolis.
„Apie [spalio 7 d.] žudynes ten nėra nė žodžio“, – sakė istorikas. Jis sakė, kad Izraelio ir Gazos žmonėms, kurie „nepaprastai nukentėjo... jūsų mintys yra tokios pilnos jūsų pačių skausmo, kad bet koks bandymas net atkreipti jūsų dėmesį į kieno nors kito skausmą atrodo kaip išdavystė“.
„Intelektualų, menininkų ir mokslininkų darbas – bandyti gilintis. Bandyti įžvelgti tikrovės sudėtingumą, ypač šiandieninėje post-tiesos atmosferoje“, – sakė jis.
Istorikas sakė, kad, jo nuomone, „idėja, jog Izraelis turėtų tiesiog sunaikinti Gazą, yra nepriimtina“.
„Palestinos gyventojų padėtis yra siaubinga, tačiau bent jau aišku, kad Izraelis neketina išžudyti kuo daugiau civilių gyventojų, – sakė jis. – Vienintelis sprendimas bus pasiektas tada, kai ne tik bus nuginkluota „Hamas“, bet ir Palestinos žmonės turės kokią nors alternatyvią ateitį.“