„Išgyvenęs nacių koncentracijos stovyklas per Antrąjį pasaulinį karą, Franklis tapo žinomas dėl įsitikinimo, kad galutinė laisvė pasirinkti savo požiūrį ir atsaką į mus ištikusią situaciją, nepriklausomai nuo to, su kokiais gyvenimo iššūkiais susiduriame, priklauso mums. Frankliui kalint, iš jo buvo atimta daugybė dalykų: žmona, šeima, tapatybė (šią pakeitė numeris), drabužiai, sveikata ir judėjimo laisvė.
Tačiau Franklis suvokė, kad nepaisant to, kas dėjosi aplinkui, jis išlaikė gebėjimą pasirinkti, kaip vertins situaciją, o kartu ir savo atsaką į ją. Franklis suvokė esąs atsakingas už prasmės suradimą susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir, svarbiausia, už tai, kad netaptų savų minčių kaliniu. Iš esmės, pasirinkęs nebūti pasyvia aplinkybių auka, jis taikė aktyvų prasmės paieškų metodą. Panašiai ir mes visi turime galimybę reaguoti į pasitaikančius iššūkius, pasitelkdami gebėjimą rasti prasmę“, – teigia knygos autoriai.
Leidyklos VAGA išleistos knygos „Savų minčių kaliniuose“ skaitytojas susipažins su septyniais esminiais žingsniais, kurių pats Franklis nebuvo suformulavęs, tai, tyrinėdami intelektualinį psichiatro palikimą, padarė knygos autoriai: „Franklis sukūrė logoterapiją – prasme pagrįstą humanistinį psichoterapijos metodą, apimantį daugybę įžvalgų, įskaitant ir laisvę pasirinkti savo požiūrį.
Peržiūrėjome gausų Franklio knygų, straipsnių, pranešimų ir susijusių darbų rinkinį ir išskyrėme pagrindinius aspektus, septynis svarbiausius principus, padėsiančius jums surasti prasmę. „Laisvė pasirinkti savo požiūrį“ – tik vienas iš septynių principų, kuriuos pristatome šioje knygoje. Taip pat pateikiame konceptualų pagrindą ir praktines gaires, kaip nagrinėti jūsų pačių klausimus apie prasmę. Šioje knygoje siekiame įnešti prasmės į darbą ir darbovietę.
Darbą apibrėžiame labai plačiai, todėl pateikiamos idėjos tinka daugeliui žmonių: tiek samdomiems darbuotojams, tiek savanoriams; visuose sektoriuose ir srityse dirbantiems žmonėms; individams, pradedantiems darbo paieškas arba naują karjerą; keičiantiems darbus, taip pat pensininkams. Ši knyga parodo, kaip apskritai veikia Franklio principai, kodėl juos galima pasiekti ir su darbu nesusijusiame kontekste. Pavyzdžiai, istorijos, patarimai, klausimai, iššūkiai ir kitos praktinės priemonės padės jums pritaikyti Franklio idėjas, siekiant surasti savo pačių kelią į prasmę darbe ir asmeniniame gyvenime. <...> Nors kūrybinis Franklio palikimas gausus, savo mokymų jis nesutraukė iki septynių pagrindinių principų. Tai mes suformulavome geriausiai šiuos mokymus atspindinčius septynis principus“, – knygos koncepciją pristato Dr. Alex Pattakos ir Elaine Dundon. Pagrindiniai gyvenimo prasmės atradimo principai yra šie:
- Laisvai rinkitės savo požiūrį. Visose situacijose, kad ir kokios jos beviltiškos atrodytų ar iš tikrųjų būtų, jūs visada galite pasirinkti savo požiūrį.
- Išpildykite savo valią siekti prasmės. Autentiškai atsidėkite prasmingoms vertybėms ir tikslams, kuriuos tik jūs galite įgyvendinti.
- Aptikite akimirkų prasmę. Tik jūs patys esate atsakingi už savo gyvenimą suvokdami, kad prasmė glūdi visose akimirkose ir prisiimdami atsakomybę už savo išskirtinį egzistencijos audinį.
- Neveikite prieš save. Nesusitelkite vien į ketinimą ar padarinius, kad jūsų veiksmai neprieštarautų siekiamam rezultatui.
- Pažvelkite į save iš šalies. Tik žmonės pasižymi gebėjimu pažvelgti į save iš šalies, pasitelkdami išskirtinį žmogišką bruožą – humoro jausmą.
- Pakeiskite savo dėmesio centrą. Nukreipkite dėmesį nuo probleminės situacijos į ką nors kita ir tobulinkite savo gynybos mechanizmus, padedančius tvarkytis su stresu ir permainomis.
- Perženkite save. Skleiskite darbe žmogiškumo dvasią, nukreipdami savo dėmesį į ką nors didesnio už save ir pajuskite su tuo ryšį.
„Savų minčių kaliniai“ – tai asmeninę gerovę ugdanti knyga, kurioje detaliai pristatomi kertiniai aspektai, padėsiantys patirti gyvenimo, kaip duotybės, svarbą ir unikalumą. Knygoje gausu situacijų ir pavyzdžių iš skirtingų žmonių gyvenimų. Gyvenimų, kuriuos aptemdė nelaimingi atsitikimai, nusivylimai, traumos, tragiškos netektys, bejėgystės ir beprasmybės laikas. Sunkių gyvenimo momentų neįmanoma išvengti, tačiau knygoje aprašytos istorijos ir požiūrio pasirinkimo galia, padeda įveikti tai, kas iš pradžių atrodo neįveikiama.
„Franklio istorija, kaip jis pats surado motyvacijos gyventi, nepaisydamas siaubingų nacių koncentracijos stovyklų sąlygų – tai palikimas, galintis kiekvienam padėti surasti gilesnę, turtingesnę prasmę savo gyvenime. Mano tikslas ir viltis – jog knyga „Savų minčių kaliniai“ plėtos Franklio idėjas apie prasmę gyvenime ir darbe, taip prisidėdama prie jo transformacinį poveikį turinčio palikimo, kad jis nebūtų pamirštas“, – sako Alex Pattakos.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Valia siekti prasmės
Valia siekti prasmės kyla iš vidaus. Tik mes ją galime surasti, kontroliuoti ir patys įgyvendinti. Ši prasmė gali mus palaikyti visą gyvenimą, nepriklausomai nuo to, kiek galios ir malonumų patirsime. Svarbiausia, kad prasmė mus palaiko patiriant bet kokį skausmą ar kančią. Knygoje „Visiškai katastrofiškas gyvenimas“ (Full Catastrophe Living) dėmesingo įsisąmoninimo specialistas Jonas Kabatas-Zinnas rašo apie tai, kaip išlikti susisiejusiam su pirmine savo pilnatve, nepaisant patiriamų iššūkių dėl sveikatos, savijautos ir gerovės. Knygoje nagrinėjami gyvenimai žmonių, kurie labai sunkią ligą pavertė transformacinį poveikį turėjusia patirtimi. Šie individai ne tik su kitais susisiejo taip, kad galėjo patirti meilę, pripažinimą ir atleidimą, bet ir susisiejo su savimi. Kai kurie išgyveno ir įveikė savo ligą, o kiti – ne. Nepaisant įvairių iššūkių, kiekvienas jų pagilino savo patirtį tokiais būdais, kuriais prasmė buvo gerbiama tiek jiems gyvenant, tiek mirštant.
Knygoje nagrinėjami gyvenimai žmonių, kurie labai sunkią ligą pavertė transformacinį poveikį turėjusia patirtimi.
Paskirdami pakankamai laiko kultivuoti santykiui su savo pradine savastimi, įprasminame visą savo patirtį. Šis teiginys tinka Frankliui, kuris stebėjo aplinkinių elgesį kalėdamas nacių koncentracijos stovyklose, žmonėms, kurių interviu aprašyti Kabato-Zinno knygoje, taip pat bet kam, kas išgyveno tragediją ir leido gedului plačiai atverti širdį švelnumui. Kai nugali švelnumas, mes mylime ir atleidžiame sau bei kitiems. Priešingu atveju, kartėliui užvėrus širdį, atsiribojame nuo savęs, kitų ir galiausiai nuo pačios prasmės.
Daugelis mūsų pažįstame ką nors, kas, išgyvenęs tragediją, sugebėjo išlikti linksmas ir optimistiškas, kad susitvarkytų su gyvenimu. Charlotte neseniai prarado dvidešimt vienų metų sūnų, kuris turėjo autizmo spektro sutrikimą. Charlotte atvirai pasakoja apie patirtį auginant vaiką autistą, pabrėždama, kad per tokį ilgą laiko tarpą jai ir jos vyrui ne visada buvo lengva.
Charlotte prisimena, kaip kelis kartus skaitė Franklio knygą „Žmogus ieško prasmės“, pabraukdama vietas, kurios veikė jos mąstymą ir veiksmus išgyvenant vienas sunkiausių akimirkų. Nepaisydama sudėtingų iššūkių, Charlotte sugebėjo atrasti giliausią prasmę būdama mama ir sužinojo daug apie savo pačios žmogiškumą per santykį su neįgaliu sūnumi. Kai jis staiga mirė, Charlottei pasidarė aišku, kad sūnaus gyvenimas ir paveldas taps pagrindu, suteiksiančiu pavidalą likusiam jos gyvenimui. Reikšminga, jog likusį jos gyvenimą formavo meilė, dosnumas, prasmingas darbas ir visuomeninė veikla.
Prasmės labirintai
Labirintas yra gyvenimo analogija. Tai ne raizginys ar galvosūkis, kurį reikėtų išspręsti, tačiau kelias, kurį reikia patirti, vedantis į prasmę. Labirinto kelias yra nelogiškas ir painus, bet jame nėra aklaviečių. Yra centras, tačiau kelias veda per daugybę posūkių ir vingių. Mes niekada iš tikrųjų nepaklystame, tačiau niekada ir nematome, kur tiksliai einame. Svarbu, kad privalome tikėti, jog visada žengiame teisingu keliu. Iš tiesų klaidingų kelių nėra, nes kiekvienas žingsnis, kiekviena patirtis mus ko nors išmoko apie gyvenimą. Kiekvienas žingsnis turi prasmę. Kartais eidami lengvai ir pasitikėdami judame į priekį, kartais – atsargiai slenkame, retsykiais jaučiame poreikį sustoti ir susimąstyti, o kartais – atsitraukti. Tai šventas individualumo kelias, kurio niekas, išskyrus mus, negali nueiti.
Labirintas yra gyvenimo analogija.
Galbūt dėl graikiško mano (Alexo) šeimos paveldo, kurio šaknys Kretoje, aš ilgą laiką žavėjausi daugiau nei keturių tūkstančių metų senumo Kretos labirintu. Vaikystėje buvau pakerėtas senovės mito apie Tesėją, įžengiantį į Knoso labirintą, kad susikautų su Minotauru. Šis mitas sužadino mano vaizduotę ir aš taip pat panorau tyrinėti nežinomybę. Nepaklusau autoritetams, nes troškau surasti savo paties kelią, vedantį per posūkius ir vingius. Kad ir koks kartais būdavo painus, jis išliko mano. Žvelgdamas atgal, savo gyvenimo labirinte įžvelgiu harmoniją, kurios nebūčiau galėjęs nuspėti. Kažkokiu būdu šioje kelionėje visada vadovavausi principu įžvelgti gilesnę patiriamų dalykų prasmę ir numatyti, kaip atrasti prasmę ateityje.
Dr. Alex Pattakos ir Elaine Dundon „Savų minčių kaliniai“, iš anglų kalbos vertė Laurynas Barkauskas, leidykla VAGA, 2021.
