Lietuvoje platino slaptai
Istorikai teigia, jog spaudai teko ypatingas vaidmuo sunkiais jos draudimo metais. Caro valdžia uždraudė legalius periodinius leidinius lietuvių kalba, todėl jie pradėti leisti užsienyje.
Pirmasis lietuvių laikraštis „Aušra“, kurio sumanytojas – Jonas Basanavičiaus, Tilžėje buvo leidžiamas 1883–1886 m., o Lietuvoje platintas slaptai. Į Rokiškio krašto muziejų „Aušros“ egzemplioriai pateko tuomet, kai P.Gasiūnas dovanojo Rokiškiui savo metų metus kauptą spaudos leidinių kolekciją.
Vienas pirmųjų leidinių lietuviškai
„Iš jo mes gavome ir vieną pirmųjų leidinių lietuvių kalba „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“. Šis protestantų laikraštis, ėjęs 1832–1915 m. Karaliaučiuje, buvo spausdinamas gotiškais spaudmenimis lietuvių kalba.
Beje, gotiškomis raidėmis atspausdintas kitas, anot profesoriaus Domo Kauno, itin retas leidinys „Kentėjimo nusidavimas mūsų Pono Jėzaus Kristaus“. Šis spaudinys spalvotas, skirtas, matyt, mažai raštingiems skaitytojams, kur sudėtingesni žodžiai išreikšti piešinukais.
Muziejus saugo Vinco Kudirkos redaguotą žurnalą „Varpas“ ir jo priedą – valstiečiams leistą mėnesinį laikraštį „Ūkininkas“. Saugome retai aptinkamą „Apšvietą“. Iš dar senesnės periodinės spaudos, ėjusios Vilniuje, tiesa, lenkų kalba, reikėtų paminėti 1806 m. Vilniaus dienraštį, 1818 m. „Spausdintų žinių“ Nr. 57–108“, – rašo istorikė Onutė Mackevičienė straipsnyje apie P.Gasiūno muziejui dovanotas vertybes.
Nuo vargonų iki policijos
Tarpukario metų spauda tarp muziejaus saugomų leidinių sudaro, ko gero, didžiąją dalį. Tai ir tautininkų leistas „Vairas“, ateitininkų žurnalas moksleiviams „Ateitis“, „Švietimo darbas“ „Kultūra“ ir „Ūkininko patarėjas“.
Muzikantai, policininkai, kariai taip pat turėjo ką skaityti – buvo leidžiama „Muzika“ ir „Vargonininkas“, „Policija“ ir „Karys“. Intelektualai skaitė „Naująją Romuvą“, kurią redagavo mūsų kraštietis, žinomas žurnalistas Juozas Keliuotis, kurio vardu šiandien pavadinta viešoji biblioteka.
Minint J.Keliuočio 100-metį trūkstamus kelerių metų „Naujosios Romuvos“ komplektus Rokiškio krašto muziejui dovanojo filosofas Arvydas Juozaitis. Muziejininkai suskaičiavo, kad tokių leidinių jie turi maždaug pusę tūkstančio.
Istorikai teigia, jog spaudai teko ypatingas vaidmuo sunkiais jos draudimo metais.
Apie Povilą Gasiūną ir jo kolekciją
P.Gasiūnas – neeilinis lietuviškos spaudos kolekcininkas ir kraštotyrininkas. Gimė 1897 m. Rokiškio rajone, netoli Panemunėlio (mirė 1966 m.). Jo parapijoje buvo steigiamos daraktorių mokyklos, vaikai mokėsi rašto. Tačiau šeima buvo neturtinga ir, turėdamas 10 metų, Povilas išėjo už piemenį, vėliau – už berną pas turtingą ūkininką. Mokyklos suole jam pasimokyti teko tik keturis mėnesius ir išmoko tik elementorių.
Tačiau aplinka, kurioje klestėjo J.Katelės idėjos ir M.Valančiaus blaivybės sąjūdis, nulėmė Povilo pasirinkimus. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Povilas, kaip ir daugelis jo bendraamžių, augusių tokioje aplinkoje, apsisprendė gyvenimą skirti kultūrai bei švietimui. Tik šeima, kurioje augo septyni vaikai, sūnaus mokyti neturėjo iš ko. Todėl galima teigti, kad Povilas viską pasiekė pats, niekur nesiskirdamas su knyga, diena iš dienos dėdamas laikraštį prie laikraščio.
„Ir pradėjau pilnu tempu supirkinėti spaudą, ir dėjau knygą prie knygos, laikraštį prie laikraščio. Sekdavau kairiąją ir dešiniąją spaudą. Mano tikslas buvo sukurti spaudos muziejų, kad būtų surinkta visa lietuvių kalba išleista spauda“, – rašo P.Gasiūnas atsiminimuose.
Nustebino jau pirmąja paroda
Onutė Mackevičienė savo straipsnyje apie P.Gasiūno kolekciją Rokiškyje rašo, jog „1926 m. atvykęs į Kauną, Povilas taip pat vertėsi sunkiai“.
„Padėtis pagerėjo tik tada, kai P.Gasiūnas įsidarbino Kauno teatre. Atsirado daugiau lėšų kolekcijai kaupti, nereikėjo taip smarkiai taupyti maisto sąskaita. Su trupe persikėlęs į Šiaulius, jis kaip brangiausią turtą vežėsi dėžes su knygomis. Vėliau jas rinko dirbdamas Klaipėdoje ir vėl grįžęs į Šiaulius. Dabar sunku pasakyti, kokio dydžio kolekciją buvo surinkęs, tačiau jau pirmoji spaudos paroda, atidaryta 1937 m. Klaipėdoje ir veikusi dvi savaites, lankytojus nustebino ir eksponatų gausa, ir jų verte.
Dar palankesnių atsiliepimų sulaukė P.Gasiūno surinktos lietuviškos spaudos paroda Šiauliuose, atidaryta 1939 m. rugpjūčio 15 d. Šioje parodoje buvo eksponuojama per 4 tūkstančius įdomių ir vertingų spaudos eksponatų. Ypač nustebino gausus Prūsijos lietuvių spaudos skyrius, kur buvo surinkti beveik visi laikraščiai, žurnalai, knygos, išleistos Tilžėje, Bitėnuose, Karaliaučiuje, Klaipėdos krašte. Kai kuriems leidiniams jau tada buvo per 200 metų“, – rašo istorikė.
Tiesa, už šią veiklą P.Gasiūnas sulaukdavo ir sankcijų. Šaltiniai teigia, kad 1942-aisiais vokiečių gestapininkai kolekcininką neva už komunistinės spaudos platinimą areštavo, tardė ir mušė, bet nieko neišgavę paleido.
Spaudos kolekcijas perdavė Rokiškio ir Šiaulių muziejams
Negalėdamas grįžti į Šiaulius, P.Gasiūnas apsigyveno Rokiškio apylinkėse ir tik 1944 m. grįžo į Šiaulius. Tačiau teatro pastatas buvo sudegęs, o jo rūsyje paslėpta 10 tūkst. knygų ir stambesnių leidinių kolekcija – dingusi.
1946 m. išlikusias savo spaudos kolekcijas perdavė Šiaulių „Aušros“ ir Rokiškio muziejams. Daug jo surinktų leidinių išlikę vieninteliu egzemplioriumi.
Dabar savo fonduose Rokiškio krašto muziejus saugo keletą tūkstančių P. Gasiūno dovanotų eksponatų. Dovana, anot istorikų, buvo išskirtinai vertinga, nes joje beveik visa draudimo laikų spauda – laikraščiai ir žurnalai, pirmos biblijos, katekizmai, kalendoriai.
Per keturias dienas parodą aplankė 800 žmonių
Anot O.Mackevičienės, kolekcija neatgulė į saugyklų lentynas.
„Jau po metų, 1947 m., minint pirmosios lietuviškos knygos 400 metų jubiliejų, tuomet dar Rokiškio kraštotyros muziejus surengė spaudos parodą iš P.Gasiūno spaudos kolekcijos“, – teigia istorikė.
Kaip tuomet rašė „Tarybinis Rokiškis“, knygos žmonėms rūpėjo, o „paroda buvo tikrai gausiai lankoma – per keturias dienas joje pabuvojo per 800 žmonių“.
P.Gasiūnas – neeilinis lietuviškos spaudos kolekcininkas ir kraštotyrininkas.
Anot O.Mackevičienės, jie ėjo pasižiūrėti ne tik garsiosios „Postilės“, bet ir XVII–XIX a. Didžiosios ir Mažosios Lietuvos spaudinių – „Aušros“, „Varpo“, Lauryno Ivinskio „Ūkiškųjų kalendorių“, žemėlapių, religinio turinio lapelių ir kitokios literatūros.
Ir apie gegužines, ir apie dūdų orkestrų koncertus
P.Gasiūno kolekcijoje yra ir iliustruotų spaudinių. Pavyzdžiui, apie gegužines, dūdų orkestro koncertą ar spektaklį. Ypač vertinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, tautinės tarybos spaudinys „Tautai“, skirtas nepriklausomos Lietuvos 10–mečiui. Jį pasirašė ir rokiškėnas, tuometinis finansų ministras Juozas Tūbelis. Prie pokario spaudinių yra kreipimasis į Rokiškio apskrities visuomenę, išleistas 1944 m., raginantis kovoti prieš nacių okupaciją. Muziejuje saugomi ir pirmojo apskrities laikraščio „Rokiškio žinios“ egzemplioriai.
Amerikos lietuvių knygos ir laikraščiai
Muziejus taip pat saugo nemažai Amerikos lietuvių knygų, laikraščių, žurnalų. Jie Rokiškin irgi atkeliavo kaip P.Gasiūno dovana. Tai Kleopo Jurgelionio, Augusto Janulaičio, Vlado Dembskio, Antano Bimbos, Leono Prūseikos, Rojaus Mizaros, Jono Šliūpo, Mato Šalčiaus knygos, išleistos Čikagoje, Detroite, Filadelfijoje, Niujorke.
„Mes, muziejininkai, ilgą laiką net nesupratome, kokius vertingus lobius gavome iš P. Gasiūno“, – sakė O.Mackevičienė. Šia kolekcija domėjosi ir šiandien domisi ne tik istorikai, bet ir kitų sričių mokslininkai, studentai, o eksponatai naudojami ir parodoms, ir edukacinėms programoms.
