„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Šiaulietiški Jovaro Kelpšo eilėraščiai: „Baika“, „Antis yr“ ir „Egidijaus baladė“

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalinasi poetas Jovaras Kelpšas. „Visi eilėraščiai gimė man šaltakraujiškai prisėdus prie kompiuterio. Taip pat jie visi egzistuoja šiam pasauly šiaulietiškos tarmės būsenoj. Eilėraštį „Antys yr“ sukūriau „Puotos“ audiokultūros renginiui, po to teko jį įrašinėti ir įrašas skambėjo viešose Kauno erdvėse. Manau, kad tai mano iki šiol mėgstamiausias parašytas eilėraštis. O eilėraščiai „Baika“ ir „Egidijaus Balade“ buvo skirti slemo varžyboms. Slemas mane verčia rašyti tekstus kiekvieną mėnesį, bent po tris. Aš, visų pirma, esu garsinės poezijos atstovas. Mano tekstai yra sleminiai, nes aš juos atlieku, todėl literatūriškai jie yra neįprasti. Šiuo metu atlieku praktiką Kauno menininkų namuose ir rašau straipsnius. Esu patenkintas savo pirmaisiais publicistiniais kūriniais, bet nematau savęs vien straipsnių rašyme. Toliau noriu save išbandyti rašant ilgesnės apimties kūrinį, galbūt romaną. Noriu parašyti kažką visiškai absurdiško, kadangi man puikiai sekasi linksmai žongliruoti žodžiais. Dėl leidimo dar nieko negalvoju, nes pirma reikia prašyti.“
Jovaras Kelpšas
Jovaras Kelpšas / Asmeninio archyvo nuotr./ 15min nuotr.

- Jovaras Kelpšas

Baika

Baika, kai nesisek.

Baika, jeigu būni viens.

Baika, jei esi namisėda.

Baika, jei surūga piens.

Baika, nes nemoki.

Baika, jei prakiura kibirs ir grindų tu plaut negali.

Baika, nes kapitalizmas virvę riša.

Baika, nes vėluoji į sava laidotuves.

Baika, net jei apsirengt nerandi ką.

Baika, kai tave pavadin kažkas tai PLŪGU.

Baika, kai pamiršti kiek tava sesei metų.

Baika, kad esi tik menininks, o tik po to gezas.

Baika, net jei į Šiaulius taip dažnai nebegrįžti.

Baika, kai tau įkand balandis su pasiutlige.

Baika, nes tava tėvs gava alga.

Baika, nes dar bent kelis metus nežadi numirt.

Baika, kai acikeli ryte ir kažkodėl taip acitink kiekvieną rytą.

Baika, kad esi normalus.

Baika, kad kartais būni asocialus latras.

Baika, kad nuo mirties greitūškėj gelbėj buvęs klasioks.

Baika, nes pažįsti kartais dievą.

Baika, net jei nagus nelygiai nusikirpt sugebėjai.

Baika, kai tave cituoj komuniagos.

Baika, kai kažkas vis tiek tavęs nesuprant.

Baika, kai prie kasos ateini su saldainiais ir šikpoperium.

Baika, jeigu pamiršai, kad egzistuoji.

Baika, net jei guli šuns chatoj, o jis tava lovoj.

Baika, kai pamiršti Eugenijaus vardą.

Baika, jei nemoki dviračiu važiuot.

Baika, jeigu teises išlaikai iš penkta karta.

Baika, jeigu kelnes apsimauni iš septinta karta.

Baika, jeigu brolį sumaišai su žmona.

Baika, jeigu zagironui turi tik aliejų.

Baika, kad tave be sutikima pakrikštija.

Baika, kad išleidai visus pinigus tatūškei.

Baika, kad pavargai kvėpuot.

Bet ne baika,

Jei tavęs pasiilga tava šaika.

Antys yr

Ežera skliautuos yr kits gyvenims

Ten ne vieta kentams ir ne vieta čiolėms.

Antys yr karalystės viršuj.

Antys yr populiacijas mase.

Antys yr romantiniai paukščiai.

Antys yr duonas ir bulkas baronai.

Čia vyksta gyvenims -

Tu esi tik stebėtojas.

Tau nėr jokių teisių duota dalyvaut ežera politikoj.

Mėgaukis ir studijuok.

Dabar pavasaria gals.

Pavasaris = atgimims.

Dabar ančių atgimims.

Jos ežere panaikin luomus ir karalystes.

Gulbes ir narai dabar gerai suein.

Čiuožikai čiuož be pačiūžų.

Iš ežera dugna net išlend begemotc.

Gamta atsigaun – tegyvuoja laisvė!

Antys šok aukštuomenes baliuj

Antys mok žudyt legaliai.

Antys nuor naikint kapitalizmą

Antys skrend kur nor ir kur gal.

Antys yr tava tėva košmars.

Mes rinksim į seimą antiną Kvaką

Ans pažad mum – naikint beplunksnes beždiuones.

Mes eisim į prūdą melstis Jakvakui,

Ans iš dangaus numes mum batona.

Šiam pasauly - nieks neaišku

Čia kaip matieka – aborigenų išmįsls.

Šitam pasauly antys triumfuoj

Jos viena kitaj kaklus matuoj.

Kuo ilgesnis kakls, tuo antis stipresne.

Kuo geltonesnis snaps, tuo prostata geresne.

Antys yr pasaulia teisybe

Antys tur intelekta begalybe.

Egidijaus balade

Atsiver mana kilni širdis,

Bet draugs marūdyj man pruota.

Ar turiu aš patermaza sumuštekui? Ne, neturiu.

Ar užbrunkšiu aš jį? Ne, neužbrunkšiu.

Aš išeinu ir žiū! Tik klasioka tėvs ein

Iki „Lyras“ dar daug čierkikių padaryt.

Iškrita tava siela man po kojom,

Dar tik anos šešėlis, dar pilnai neprinoka.

Apsišiku, kartais tyčia, kartais netyčia.

Klausi: „ar man smird?“.

Ašaroj mana akys, tai žaidims.

Nuo pradžios iki gala ašara nuried.

Daba jau pavasaris, daba žasioks

Man žinutę paraše, paskambina vakar.

Gul čia sielas gelme, be galvas

Be šiknas, tiktais širdis gied man.

Čia miegu ir čia miegi tu, kaip

Kojine padžiauta ant radiatoriaus.

Nuskinsiu tave iš edena soda su tėva opeliu.

Pamatys mane dievs.

Aš jį pažįstu?

Mes kartu geriam? Kartais antradieniais.

Tik žiū! Vėl nakties paveikslas.

Ne, tai ne rojus, ne ramybė, ne žibints.

Ką pasirinksi tu? Būt gyvu

Ar laižyt mana alkūne?

Tai juk amžins mūsų likims.

Ištrauksiu iš židinia pintinę mūsų meilė,

O tu karaliene mana tapsi

Su česnakiniu padažu.

Žiūrėk ir vėl alektras saskaita pamiršam sumokėt.

Šlovė tau, mūsų brangi tėvyne.

O tu žibints? Ne, tik taburete.

Myliu ir mylėsiu tave dar labiau

Kai rasiu tave palėpėj be sąmonės.

Tai žmogus yra meilės kurts

Kurį tu nori tiktai sudaužyt.

Ir vėl paimk sau klyzmą ir susikišk

Ir tu mane pilnai išlaisvink!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą