„Buvau sumanęs paskaityti kūrinių ištraukų, bet dabar nežinau, kaip su autorinėm teisėm. O dar blogiau, jei mama pamatys, ką jos sūnus rašo, nes ji televizorių mėgsta žiūrėti, o knygų skaityti ne, kaip ir visi žmonės“, – sakė susitikimo pradžioje S.Parulskis, juokavęs, kad net ir kalbėti dabar galima tik tada, kai leidžia televizija.
„Man neseniai nutiko nelaimė, sukako 50 metų... Ir niekas net nepasveikino. Mano draugai yra suknisti intelektualai, nei vienas jų nepaklausė, kaip jauties, Sigitai, sulaukęs tokios bėdos, – apie neseniai paminėtą jubiliejų kalbėjo S.Parluskis. – Dvasinę dovaną gavau. Man padovanojo Florenciją. Ilgai tai atsiminsiu. Labai daug muziejų ir numirėlių. Bet aš svajojau, kaip atskris sraigtasparnis, iš jo iššoks prezidentė parašiutu ir įteiks vokelį su „Lexus“ rakteliais. Sakys: tu nusipelnei važinėti geru automobiliu“.
Kaip ir kiekvieno susitikimo su S.Parulskiu metu, salėje nuolatos aidėjo juokas. Rašytojas juokavo kalbėdamas tiek apie savo amžių, tiek apie kasdienius nutikimus. Vienas tokių epizodų buvo jo nuėjimas į banką, kai gavo pranešimą, kad yra „auksinis klientas“. „Ir kai pažiūrėjau, visi to mano vadybininko dantys auksiniai. Supratau, kad jis už mano pinigus dantis auksinius susidėjo. Ir čia ne man garbė, o jam laimė“, – sakė S.Parulskis. Ir pridūrė, kad kai gausite pranešimą, jog esate „auksinis banko klientas“, žinokite, kad kažkas susidėjo auksinis dantis už jūsų pinigus.
Žinote, pagirios būna tamsios ir šviesios. Manau, didžioji dalis lietuvių eilėraščių parašyta per šviesiais pagirias
Vėliau jis perskaitė kelis eilėraščius. Pristatydamas vieną jų, sakė, kad rašo ne vien tik juodus eilėraščius, bet ir šviesius. Šis eilėraštis buvo apie pagirias. „Žinote, pagirios būna tamsios ir šviesios. Manau, didžioji dalis lietuvių eilėraščių parašyta per šviesiais pagirias“, – sakė S.Parulskis.
Kiek surimtėjęs rašytojas prisiminė vieną per televiziją matytą laidą, kurioje viešėjęs menininkas pasakojo, kad anksčiau buvo kūrėjų, kuriuos galima pavadinti Himalajais – Česlovas Milošas ir kiti, o dabar neva tokių kūrėjų nebeliko. „Šiais laikais kultūros žmogus negali būti vertinamas taip kaip anksčiau. Tuomet buvo kitoks požiūris į meną, į kūrinius“, – kritikavo tokį požiūrį S.Parulskis, sakydamas, jog šiais elektroninio bendravimo laikais viskas iš esmės pasikeitė, vėliau pajuokavęs, kad ir jis pats yra „kažkiek Himalajai“, nes štai šio renginio metu pristato net tris perleistas knygas.
Vėliau S.Parulskis perėjo prie prozos. „Nes mano poezija yra klaiki“, – sakė S.Parulskis.
Jis perskaitė dvi ištraukas iš būsimosios knygos, kurios preliminarus pavadinimas „Šventoji šeimyna“. Šioje knygoje, anot rašytojo, yra trys linijos: sūnus ir tėvas, sūnus ir motina bei sūnus ir sūnus. Sprendžiant pagal šias ištraukas, tai bus fantasmagoriška, kupina subtilaus humoro, netikėtų situacijų knyga. Beje, jose buvo ir necenzūrinių žodžių, ir S.Parulskis svarstė, ką gi darys televizija su šiuo įrašu - uždės „pypt“ ar ne.
Naujosios knygos ištraukos parodė, kad S.Parulskis, skirtingai nei pats niūriai juokavo, sulaukęs 50-ies yra kupinas kūrybinės energijos.
