Jūsų dėmesiui – 12 leidyklos „Baltos lankos” knygų įvairiems vasarotojų tipams.
Naujienos, apie kurias šnekės
2020 m. vasarą apie šias knygas daug kas šnekės.
Heather Morris „Cilkos kelias“
Paremta tikra Cilkos Klein nepaprasto likimo istorija.
1942-aisiais šešiolikmetė Cilka Klein ištremiama į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Netrukus ji paskiriama mirtininkių bloko viršininke ir priverčiama tapti karininko meiluže. Cilka suvokia: koncentracijos stovykloje galia, net ir primesta, lygi išlikimui. Tačiau už šią galią jai tenka brangiai mokėti.
Išvadavus stovyklą, Cilka įkalinama atšiauriausioje pasaulio vietoje – Vorkutos gulage Sibire. Ten ji praleis dešimt metų ir sutiks Aleksandrą, tomis žvėriškai sunkaus gyvenimo sąlygomis Cilkos širdyje pabudinusį meilę.
Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Tayari Jones „Nuojautos“
Jaunavedžiai Selestija ir Rojus turėjo viską, tačiau vieną naktį jų šviesi ateitis subyra, kai Rojus neteisingai apkaltinamas išprievartavimu. Selestija neabejoja savo vyro nekaltumu, ir jiedu pasiryžę ištverti dvylika metų kalėjimo.
Šis daugiaspalvis meilės, santuokos, ištikimybės paveikslas – žvilgsnis į širdis ir protus žmonių, kuriuos išskyrė ir negrįžtamai pakeitė nuo jų nepriklausančios aplinkybės. Ar meilė gali ištverti ilgus metus atskirai? Ar santuoka įmanoma negyvenant kartu? Ir ar šių laikų Penelopė liks ištikima ir sulauks grįžtant savo Odisėjo?
Iš anglų k. vertė Rita Pilkauskaitė.
Karen Raney „Visi pasaulio vandenys“
Madi ir Evą sieja išskirtinis ryšys. Jau daugybę kartų Madi ir Eva įsitikino, kad niekas, visiškai niekas negali atstoti mamą ir dukrą jungiančios gijos ar jos nutraukti. Net šešiolikmetei diagnozuotas vėžys.
„Visi pasaulio vandenys“ – tai lyg ledas eižėjantis Madi ir Evos gyvenimas, pastangos rasti jėgų drąsiai pasitikti išbandymus, nepalūžti ir neperžengti vienai kitos ribų bei išsaugoti gražiausius mylinčius žmones siejančius jausmus ir atsiminimus. Ypač tada, kai prieš akis po truputį veriasi nebūtis.
Iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė.
Į kelionę ar paplūdimio krepšį
Taip, perskaitėte teisingai: vasaros kelionės, savaitgalio išvykos ar poilsis paplūdimyje šiemet neatšauktas. Taip, bus kiek kitaip, atsargiau, daugiau dėmesio skirsime aplinkai ir visų saugumui, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis verta rasti laiko knygai. Ypač – neilgoms, tačiau išskirtinėms istorijoms.
Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“
Vieniša namų tvarkytoja vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė. Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienei – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius juos užsirašo ant lapelių ir prisisega prie švarko. Naujoji namų tvarkytoja ir jos sūnus sugeba su Profesoriumi užmegzti už atmintį gilesnį ryšį ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę.
Iš japonų k. vertė Gabija Enciūtė.
Kent Haruf „Mūsų sielos naktyje“
Kaimynystėje ilgus metus gyvena Edė Mur ir Luisas Votersas. Vieną vakarą Edė netikėtai aplanko Luisą. „Kaip tu pažvelgtum į tai, jeigu aš paprašyčiau tavęs retsykiais ateiti pas mane naktį kartu pamiegoti. Aš kalbu ne apie seksą. Man rūpi kitkas. Geismai jau, regis, seniai išblėso. Kalbu apie tai – kaip prastumti naktį. Kad atsigulusi jausčiau šilumą ir turėčiau, su kuo pasišnekučiuoti“, – taria ji.
Taip užsimezga draugystė, teikianti paguodą, pokalbius naktimis, džiaugsmą ir meilę. Net jei ne visiems tai atrodo priimtina.
Iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė.
Graham Swift „Motinų sekmadienis“
Dvidešimt dvejų tarnaitė Džeinė Ferčaild yra slapta jaunojo kaimyninio dvaro paveldėtojo meilužė. Vieną 1924-ųjų kovo dieną – Motinų sekmadienį – jiedu susitinka paskutinįkart. Tai diena, kurios įvykiai nuvilnys per visą nepaprastą Džeinės gyvenimą ir pakreips jį nauja linkme.
„Motinų sekmadienis“ – įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas, apie intelektualinį, socialinį ir seksualinį moters išsilaisvinimą. Pasakojime klajojama po vienos moters gyvenimo užkulisius, grakščiai stabtelima ties esminiais XX amžiaus pirmos pusės istorijos puslapiais ir nepaliaujama klausti: kaip gali tapti kažkuo, nepabuvęs niekuo?
Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė.
„Noriu perskaityti“ sąraše, bet vis dar neradote laiko
Pavasarį pasirodžiusios, daugelio jau perskaitytos – o jūs vis dar neradote joms laiko? Pats laikas šiomis tikrais faktais ir istorijomis paremtomis knygomis pradėti vasaros skaitinių maratoną.
Mary Beth Keane „Šiltinė“
Paremta tikra XX a. pradžioje Niujorke gyvenusios Mary Mallon, geriau žinomos Šiltininkės Merės vardu, istorija.
Merė Melon atvyksta į Niujorką, kur tampa visų gerbiama virėja. Tačiau ji nė neįtaria, kad paskui ją driekiasi vidurių šiltinės nešamos mirties šleifas...
Susekta ir įkalinta užkrečiamųjų ligų pacientams skirtoje saloje, Merė negali susitaikyti su nelaisve, slegiančia vienatve ir viešu pažeminimu. Tik ne tada, kai dėl visko teko taip sunkiai kovoti.
Iš anglų k. vertė Vytautas Petrukaitis.
Kiran Millwood Hargrave „Malonės“
Tikrų įvykių – Vardės salos audros ir 1621 metų raganų teismų – įkvėpta istorija apie narsias moteris, pavojingą meilę, galingą blogį, pragaištingus prietarus ir karštligišką apsėdimą.
1617 metų Kūčių dieną Vardės saloje Norvegijoje dvidešimtmetė Marena Magnusdoter stebi tarsi iš niekur kilusią ūmią audrą. Lyg užkerėta, audra akimirksniu pasiglemžia visus keturiasdešimt salos vyrų. Likusioms vienoms Vardės salos moterims nelieka kito pasirinkimo – tik visas negandas ir iššūkius atremti pačioms.
Iš anglų k. vertė Eglė Raudonikienė.
Lara Prescott „Mūsų čia nebuvo“
1956-ieji. Borisas Pasternakas užbaigia romaną „Daktaras Živaga“. Knygą Sovietų Sąjungoje bus uždrausta išleisti, likusiam pasauliui ji taps sensacija ir netrukus autoriui pelnys Nobelio literatūros premiją.
CŽA, suvokdama „Daktaro Živagos“ vertę, Šaltojo karo lenktynėse nusprendžia romaną slapta nugabenti už geležinės uždangos ir jo nešamą žinią paskleisti SSRS piliečiams. Šios ypatingos misijos imasi dvi CŽA šnipės: patyrusi ir rafinuota Salė ir talentinga naujokė Irina.
Iš anglų k. vertė Jovita Groblytė-Hazarika.
Trumpiems stabtelėjimams – kai laiko vis nėra
Na, o jei vasarą laiko nė kiek nepadaugėja, gal net ir sumažėja, o knygai skirtas akimirkas tenka tiesiog gaudyti, – puikiu pasirinkimu gali tapti trumpos istorijos.
Lauren Groff „Florida“
Florida – tai gaivališkas pasaulis, kuriame išgyventi bando labai skirtingi žmonės. Visuose apsakymuose išnyra nepamirštama, vis pasirodanti ir vėl pranykstanti pagrindinė knygos veikėja – stipri ir ryžtinga moteris, žmona ir motina. Vyrui palikusi užmigdyti vaikus, ji kas vakarą išeina klajoti po nakties miestą, kurio languose, kiemuose ir gatvėse skleidžiasi tūkstančiai istorijų.
Šiame apsakymų rinkinyje autorei būdingu poetiniu stiliumi pasakojama apie skirtingus likimus, žmogiškąjį malonumą ir džiaugsmą, apie ne visada jaukius prisipažinti jausmus – apie visa tai, iš ko susideda žmogus.
Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
John Berger „Mes susitinkame čia“
Pasakojimai apie susitikimus su mirusiais mylimaisiais, atmintį, nuolatinę kelionę erdvėmis ir laiku. Šioje knygoje gyvieji ir mirusieji susitinka įvairiausiuose pasaulio miestuose – nuo Lisabonos iki Ženevos, nuo Madrido iki Londono ir Krokuvos. Miestų aikštės, upės, senieji pastatai ir rajonai braižo ypatingą žmogiškųjų santykių žemėlapį, kuria iš atminties neištrinamą jau išėjusių artimųjų, mokytojų, meilužių, draugų muziejų. Jo herojai, netikėtai įsiterpdami į gyvųjų pasaulį, veda per atminties miestus, kol žodžiai nebetenka prasmės, kol lieka svaiginamas supratimas: niekas nesibaigia, visa tęsiasi.
Iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė.
Albert Camus „Užrašų knygelės III, 1951–1959“
Paskutiniai, 1951–1959 metų, garsiojo egzistencialisto, Nobelio literatūros premijos laureato Albert’o Camus užrašai, leidžiantys pažinti asmeniškesnę ir intymesnę vieno svarbiausių XX a. rašytojų pusę. Pirmieji du „Užrašų knygelių” tomai rašyti kaip kasdienio darbo įrankiai, o trečiasis laikytinas atviresniu Camus asmeninio gyvenimo dienoraščiu. Užrašuose Camus fiksavo įvairias gyvenimo detales: savo reakciją į polemiką, kurią sukėlė jo esė knyga „Maištaujantis žmogus”, jausenas dėl Alžyro karo, viešnages Graikijoje ir Italijoje, subtilius apmąstymus apie žmoną ir mylimąsias, širdgėlą dėl šeimos ir apnikusį nerimą 1957 metais gavus Nobelio literatūros premiją.
Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė.
