Skirtingiems skaitytojų skoniams – naujos leidyklos „Versus aureus“ knygos

Leidykla „Versus aureus“ skaitytojams pristato penkias naujas knygas – Luiso Fernando Verissimo „Angelų klubas“, François-René de Chateaubriand „Ransė gyvenimas“, Nerijaus Laurinavičiaus „Apvalyk mane isopu...“, Dalios Tamošauskaitės „Vabalai“ ir Rūtos Lukšienės „Spalvų tiltas“.
Luis Fernando Verissimo „Angelų klubas“
Luis Fernando Verissimo „Angelų klubas“ / Knygos viršelis

Luis Fernando Verissimo „Angelų klubas“

„Angelų klubas“ – vieno garsiausių šiuolaikinių brazilų rašytojų, Luiso Fernando Verissimo, satyrinė istorija apie keistus pasirinkimus, mirtį ir nuostabias gastronomines patirtis.

Nevengdamas tamsaus humoro, autorius pasakoja apie dešimt pasiturinčių vyrų, džiaugsmingai puoselėjančių apsirijimo nuodėmę. Visi jie priklauso gurmanų klubui ir kartą per mėnesį susitinka pasimėgauti ypač prašmatniomis vakarienėmis. Po dvidešimties klubo gyvavimo metų jos lyderis miršta nuo AIDS, ir likusius narius sieję ryšiai ima braškėti. Mėginant išsaugoti vakarienių tradiciją, priimama keistoko mažakalbio virėjo pagalba – jo puoduose ir keptuvėse sukuriami šedevrai pavergia išlepusius gurmanus, priverčia juos ryžtis sunkiai suvokiamiems dalykams. 

François-René de Chateaubriand „Ransė gyvenimas“

François-René de Chateaubriand (1768–1848), prancūzų romantizmo pradininkas, žymus politikas ir diplomatas, kilo iš senos ir kilmingos šeimos, kurios šaknys siekia tolimus viduramžius. Iš prigimties jautriam, melancholiškam jaunuoliui nemažą įtaką darė religinga motina, su kuria autorius skaudžiai išgyveno pasmerktumo nuotaikas, pasklidusias po revoliucijos XVIII amžiaus pabaigoje. Pakito kultūrinis šalies gyvenimas, sumenko intelektualų ir visuomenės šviesuolių veikla, ėmė plisti įvairios mistinės srovės.

Chateaubriand’o knygos „Ransė gyvenimas“ herojus – Armand Jean Le Bouthillier de Rancé (1625?–1700), garsus Prancūzijos sūnus, Trapistų ordino įkūrėjas ir abatas. Vis dėlto toks jis tapo tik perkopęs Kristaus amžių, o iki tolei iš širdies mėgavosi gyvenimu, bėgo nuo vienos moters prie kitos. Galiausiai herojus visko persisotina ir pasitraukia į vienuolyną, kuriame praleidžia antrąjį savo gyvenimo tarpsnį.

Taigi Ransė buvo labai prieštaringa asmenybė: palaidūnas ir lėbautojas, sulaukęs trisdešimt septynerių, virto nuolankiu ir pamaldžiu ordino broliu. Pirmą gyvenimo atkarpą jis praleido audringai ir iki dugno išgėrė savąją geidulių ir malonumų taurę – tiktai mylimosios mirtis privertė sustoti ir pradėti naują tarpsnį. Ransė nusižemino, pasirinko ašutinę ir tikėjimą, nusprendė viską paaukoti Dangaus tėvui ir broliams...

Biografinis abato Ransė romanas tarsi praskleidžia užmaršties šydą ir pažeria daug anų laikų istorijų, susijusių su tikromis asmenybėmis. Čia veikia karaliai ir karalienės, kunigaikščiai ir hercogienės, žymūs filosofai ir rašytojai, politikai ir bažnyčios tėvai, jų vaikai ir pavainikiai, draugai ir priešai, žmonos ir meilužės. Autorius pamažu traukia paslapčių šydą ir atskleidžia tikrąjį Prancūzijos visuomenės veidą.

Nerijus Laurinavičius „Apvalyk mane isopu...“

Tai pirmoji poeto, prozininko, vertėjo prozos knyga (pirmasis poezijos rinkinys – „Spengia tylos kamertonai“, 2013). Savitos stilistikos novelėse ir etiuduose autoriaus dėmesys dažnai krypsta į egzistencinius dalykus, pabrėžiant žmogaus virsmą iš vieno būvio į kitą – iš žemiško chaoso ir sumaišties į nežemiškąją šviesą, kuri nuskaistina, išgrynina, apvalo. Tai ir yra simbolinis ap(si)valymas isopu (juozažole), kurį dar Senojo Testamento laikais naudodavo apeiginiams šlakstymams ir kuris išsiskyrė gydomosiomis savybėmis. Autorius stebina vingrios minties paradoksais, turtinga metaforų ir epitetų kalba, o netikėti siužetai traukia ir poetišku, vaizdingu pasakojimu.

Dalia Tamošauskaitė „Vabalai“

Pirmoji autorės poezijos knyga. Jos trumpi, bet nelyginant žaibas sutelkti eilėraščiai – antisentimentalūs ir skaudžiai egzistenciški, ir griaunantys, ir teigiantys humanistines vertybes. Į pasaulį ir save žvelgiama ironiškai ir net sarkastiškai, nevengiama paradokso ir absurdo elementų. Vis dėlto gelmėj – sunkiai slepiama meilė gyvuojančioms dvasios ir būties apraiškoms.

Niekada
Neatleisiu

Tai,
Ko
Nepadarei –
Antraip ir
Nepadarysi.
Viltis
Turėti tai,
Ko
Nori,
Apsaugo
Nuo
Klaidų. Bet
Ne
Nuo
Praradimų. 

Rūta Lukšienė „Spalvų tiltas“

Nuotaikingi eilėraštukai vaikams apie spalvingą tiltą – vaivorykštę (įdomu, iš kelių spalvų šis dausų tiltas galėtų susidėti?), apie katinėlio sapnus ir ateinančią šaltą žiemą, apie pavasario pranašą – žibuoklę, ir išdidžią geltonąją rožę, apie... daug apie ką galima sužinoti ir pamatyti knygelėje, kurioje gražiai atsispindi visa spalvų gama, išraiškingai perteikta dailininkės Godos Jackutės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis