Dauguma skundų anoniminiai. Juose pranešama apie sovietinės Lietuvos vadovų klaidas ir nuodėmes, jų ryšius ir gaunamus kyšius, jų žmonų įtaką ir galią keisti partinių veikėjų likimus. Tuometiniai prižiūrėtojai Maskvoje tyrė gaunamus skundus aiškindamiesi, ar laiškuose minimi tikri faktai, rašė pažymas ir nutarimus, kurie formavo savotišką konkretaus skundo bylą.
Istorikas S. Grybkauskas knygoje pateikiamą medžiagą surado Maskvoje esančiame Rusijos valstybės naujosios istorijos archyve 2020 m. pavasarį. Medžiaga pasirodė įdomi, nes skundai lietė sferą, apie kurią sovietmečiu buvo nekalbama arba kalbama gandų lygyje. Jie leido pažiūrėti iš vidaus, kaip gyveno tuometinis politinis ir kultūrinis elitas, kokias problemos sprendė. Taip archyvinė medžiaga atvedė prie tyrimo, jau neapsiribojant vien laiškų turiniu, bet ir žvelgiant plačiau į pačią skundo funkciją sovietinėje politinėje sistemoje.
Pradėjus rengti knygą, šaltinių rinkinys papildytas keliais dokumentais iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir interviu su Petro Griškevičiaus sūnumi Aloyzu, kuris gana atvirai pasakoja apie to meto nomenklatūrininkų gyvenimą, darbo specifiką, laisvalaikį.
Autorius pabrėžia, kad visus skundus jungia anonimiškumas: „visi skundai yra anoniminiai, kadangi rašyti viešai su savo pavarde – nerizikuota. Rašantysis sprendė dilemą, kaip parašyti anoniminį laišką, kad valdžia Maskvoje jį traktuotų kaip rimtą dalyką. Reikėjo pagrįsti, kodėl nors ir be pavardės, laiškas svarbus ir jį turi tirti TSKP CK aparato darbuotojai.“ Tiesa, knygoje publikuojama ir keletas laiškų, kurie buvo pasirašyti tikrais vardais ir pavardėmis, tarp jų – nepaprastai įdomi rašytinė J. Paleckio ir B. Pušinio ideologinė dvikova.
Pastaraisiais metais pasirodė ir plataus visuomenės dėmesio sulaukė skirtingų sovietmečio gyvenimo sričių tyrimai. Autorius ir leidykla tikisi, kad šaltinių rinkinys „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“, kaip originalus nesenos mūsų praeities liudijimas, taip pat prisidės prie sovietmečio studijų.
Knygos leidybą dalinai parėmė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos kultūros taryba.
Saulius Grybkauskas – istorikas, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas. Pagrindinės mokslinių interesų kryptys: Lietuvos ekonominė ir socialinė raida XX a. II p., sovietinė ūkio politika, nomenklatūra, sovietinio režimo vykdyta visuomenės kontrolė.
2011 m. įkurta leidykla „Aukso žuvys“ populiarina Lietuvos istoriją, kultūrą, ieško naujų būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius, reiškinius ar asmenybes. Nuo 2019 m. įgyvendina moderniosios Europos autorių grožinės literatūros vertimo į lietuvių kalbą projektą, kuriam Lietuvoje atstovauja Kūrybiškos Europos biuras.
