„Sniego sesė“ – tai kalėdinė istorija apie sielvartą, meilę, draugystę ir šeimą. „Sniego sesė“ pasakoja istoriją apie berniuką vardu Julianas, gimusį per Kūčias. Kalėdinis laikotarpis, anksčiau neapsieidavęs be imbierinių sausainių, mandarinų, židinyje pleškančių malkų, išpuoštos kalėdinės eglutės ir tyliai smilkstančių žvakių, šįmet, rodos, atimamas iš Julijano. Berniuko šeima gedi mirusios vyresniosios sesers, o pačios Kalėdos, atnešdavusios tiek džiaugsmo, dabar žadina liūdesį ir sielvartą. Julianas nebetiki Kalėdomis, tačiau viskas pasikeičia sutikus Kalėdas dievinančią Hedvigą. M.Lundes teigimu, tai knyga apie širdgėlą, meilę, draugystę ir šeimą. Apie tai, kaip susidoroti su beribiu skausmu ir rasti jėgų gyventi toliau. Kaip atrasti Kalėdų stebuklą.
Neįtikėtinai jaukią „Sniego sesės“ atmosferą sukuria teksto ir dailininkės Lisos Aisato iliustracijų derinys. L. Aisato – viena garsiausių šių laikų Norvegijos iliustruotojų. Ji teigia, kad pirmą kartą perskaičiusi M. Lundes tekstą pravirko ir iš visų jėgų stengėsi perteikti nostalgiją ir melancholiją piešiniais. Ir išties tai pavyko! M. Lundes teksto ir L. Aisato „Sniego sesė“ sukuria šventiniu laikotarpiu taip trokštamą Kalėdų dvasią.
Galbūt dėl šios priežasties „Sniego sesė“ ir tapo perkamiausia knyga Norvegijoje. Ji patraukė tiek vaikų, tiek tėvų dėmesį. Į 24 skyrius suskirstyta knyga šeimoms tapo geru pretekstu kiekvieną gruodžio vakarą susėsti drauge ir skaityti. Pati M. Lunde negalėjo patikėti tokia knygos sėkme ir teigė, kad ši milžiniška reakcija, kurią „Sniego sesė“ sukėlė visuomenėje, kur dažniau griebiamasi telefono nei knygos, suteikė jai vilties dėl knygų ateities.
Klimato kaita arba kas mūsų laukia
Norvegų rašytoja M. Lunde – puikiai pažįstama įvairių šalių skaitytojams. Didelio dėmesio sulaukia jos romanai pačiomis karščiausiomis ekologinėmis temomis. M. Lundes debiutinis romanas „Bičių istorija“ 2017 metais tapo perkamiausia knyga Vokietijoje, buvo įtrauktas į trumpąjį Tarptautinės Dublino literatūrinės premijos sąrašą ir pelnė prestižinį Norvegijos „Bookseller‘s Prize 2016“ apdovanojimą.
Lietuviškai išleistą romaną inspiravo dokumentika apie paslaptingą bičių nykimą visame pasaulyje. „Sužinojus apie bičių kolonijų irimą ir bičių svarbą žmonijai, mane ėmė graužti nerimas. Norvegijoje turime posakį: rašyk apie tai, kas tave graužia. Mane kamavo daug klausimų: kodėl bitės miršta? Kaip atrodytų pasaulis be augalus apdulkinančių vabzdžių? Ar mums pavyktų išgyventi? Tris pagrindinius „Bičių istorijos“ veikėjus sukūriau jau pačią pirmą dieną“, – pasakoja M. Lunde.
Taip gimė „Bičių istorijos“ veikėjai: Viljamas, XIX amžiaus britų biologas, mėginantis sukurti visiškai naujo tipo bičių avilį, 2007 metais gyvenantis amerikietis bitininkas Džordžas dėl bičių kolonijų irimo praradęs visas savo bites ir Tao, 2098 m. Kinijoje dirbantis žiedų apdulkintojas. Romane plėtojamos trys skirtingų laikmečių istorijos leidžia skaitytojui trumpam atsigręžti į praeitį, apsvarstyti šių dienų ekologines problemas ir kartu pažvelgti į distopinį pasaulio vaizdą, kuris, jei nieko nesiimsime, netrukus gali virsti realybe.
Knyga kaip perspėjimas
Pradėjusi rašyti „Bičių istoriją“ M. Lunde nė nenumanė, jog ją seks dar trys knygos ekologinėmis temomis: „Berašant „Bičių istorija“ mano galvoje šmėžavo kelios kitos istorijos. Visos jos – apie didelį ryšį su gamta jaučiančius ir klimato pokyčių paveiktus žmones, tokius kaip Signė, senolė, užaugusi prie krioklio Norvegijoje, Davidas iš Pietų Prancūzijos, tapęs pabėgėliu dėl klimato kaitos, ar Michailas – rusas zoologijos sodo direktorius. Šios temos mane graužė. Signės ir Davido istorijas įtraukiau į antrąją savo knygą apie vandens svarbą, kurią pavadinau „Vandens istorija“, – apie praėjusiais metais lietuviškai pasirodžiusį romaną pasakoja norvegų rašytoja.
„Vandens istorija“ pasakoja apie katastrofą, kuri gali tapti netolima ateitimi, romanas–perspėjimas. Signė visą gyvenimą kovojo už ledynų išsaugojimą, tačiau ką gali vienas žmogus prieš galingą industriją, parduodančią jos gimtųjų kalnų ledą pietų šalims? Vis dėlto ji labai atkakli: atšiauri, vieniša moteris leidžiasi į kelionę savo burine jachta. Ji nori pasiekti Prancūzijos krantus. Jachtoje – nepaprastas krovinys, turintis išgelbėti pasaulį. Kita istorija nukelia į 2041 metus, alinanti sausra ir iš Pietų Europos plūstantys žmonės, bandantys pasiekti šiaurines vandeningas žemes. Plėtodama pagrindinio veikėjo Davido, pabėgėlio dėl klimato kaitos, istoriją, autorė pritaikė savo patirtį iš apsilankymų pabėgėlių stovyklose Atėnuose.
Parengė Augustė Burbaitė
Šaltiniai www.sundayguardianlive.com, www.osloliteraryagency.no;
