„Apsimeti, kad nesi alkanas, nors miršti badu“, – kažkaip taip lietuviškai galėtų skambėti tai, ką Julijaus Cezario įpėdinio Oktaviano (vėliau tapusio imperatoriumi Augustu) kariai išgraviravo ant svaidyklės kulkų, skirtų Perudžoje užsibarikadavusiems Marko Antonijaus žmonai ir broliui. Kitas švinines kulkas puošė nešvankūs karių juokeliai tarp kurių – ir pirmas klitorio paminėjimas lotynų kalba. Nenoriu atimti skaitymo džiaugsmo, todėl neišsiplėsiu.
Sudomino mane ne 2 tūkst. metų senumo keiksmai, o tai, kad šaltinių gausa ir įvairovė padeda suprasti, kas dėjosi 41 m. pr. Kr. miestą apgulusių karių galvose. Didžiajai istorijai nereikšmingos detalės senovės pasaulio žmonėms įkvepia gyvybės. GYVA. Tinkamesnio žodžio apibūdinti M.Beard knygai „SPQR: A History of Ancient Rome“ ir nesugalvočiau. Atgyja joje visi 7 Romos karaliai, respublikos politikai, imperatoriai ir net nebylioji visuomenės dalis – paprasti miestiečiai, vergai ir moterys.
Kembridžo klasikinės literatūros profesorė M.Beard neseniai tapo ir Britų muziejaus valdybos nare. Ji – klasikinės kultūros žvaigždė, kurios 2015 metais išleista „SPQR“ tapo New York Times bestseleriu. Pripažintą mokslininkę skaitytojai labiausiai mėgsta už tai, kad net ir sudėtingus dalykus ji aprašo taip įdomiai ir paprastai, lyg šnekučiuojantis prie puodelio arbatos. Deja, kol kas knygą galima paskaityti tik angliškai. Tikiuosi, kad populiarėjant negrožinei literatūrai Lietuvos leidyklos šią klaidą ištaisys. Gera žinia bent ta, kad popierinę versiją galima įsigyti ir pas mus. Beje, išverstas turime dvi autorės knygas – „Pompėjai. Romos imperijos miesto gyvenimas“ bei nuo senovės istorijos nutolusią, The Guardian feminizmo klasika pavadintą dar vieną M.Beard bestselerį – „Moterys ir galia“.
SPQR (tikriausiai jau kilo klausimas, ką reiškia šios paslaptingos raidės) yra lotyniškos frazės Senatus Populusque Romanus akronimas. Lietuviškai tai skambėtų – Romos žmonės ir senatas. Jeigu kada vaikštinėjant amžinojo miesto gatvėmis kojos užkliuvo už kanalizacijos šulinio dangčio, labai tikėtina, kad šį simbolį jau esate matę.
Tikriausiai nereikia sakyti, kad „SPQR: A History of Ancient Rome“ – knyga apie senovės Romą. Prisipažinsiu, kad anksčiau šia tema nė kiek nesidomėjau. Žinojau kelis garsiausius imperatorius, šiek tiek apie respubliką ir jos piliečius, svarbiausius karus. Aišku, kaip be gladiatorių (turiu galvoje Spartaką, nes populiariojo filmo iki šiol nemačiau), bet visa tai plūduriavo savotiškoje chronologinėje košėje, kurią norėjau susrėbti.
Knyga prasideda Cicerono ir Liucijaus Katilinos kivirču. Apskritai Ciceronui autorė skiria gana daug dėmesio, bet nieko keisto, nes jo palikti laiškai – neįkainojamas šaltinis. Po nevykusio Katilinos perversmo M.Beard sugrįžta prie Romos ištakų. Man patiko ir tai, kad istorija pasakojama ne nuo legendinių Romulo, Remo ir Romos įkūrimo, o nuo pirmųjų Palatino ir kitų 6 kalvų gyventojų. Autorė kelia klausimą, kada, o svarbiausia – kaip niekuo neišsiskirianti gyvenvietė tapo dominuojančia galia.
„SPQR: A History of Ancient Rome“ aptariamas laikotarpis nuo pirmųjų gyventojų iki imperatoriaus Karakalos, o tiksliau – 212 metų sprendimo pilietybę suteikti visiems laisviems imperijos gyventojams. Kaip sako pati autorė, tai knyga yra apie Romos ištakas ir tūkstantmetį išlaikytą galią, o ne tai, kaip žlugo viena iš žymiausių senovės civilizacijų. Norėtųsi papildyti, kad tai tikrai ne sausų istorinių faktų, o priežasčių, pasekmių ir įdomių mokslinių idėjų knyga.
M.Beard griauna tradicinėje istoriografijoje susiformavusius mitus. Ji kelia klausimą, kodėl Cezaris peržengė Rubikoną? Kas slypi už Kleopatros ir Marko Antonijaus savižudybės? Ką reiškė būti Romos piliečiu? O ar tikrai tironijos sinonimu tapęs Kaligula nusipelnė tokios reputacijos?
„Imperija sukūrė imperatorius, o ne atvirkščiai“, – sako autorė.
„SPQR“ sutalpintas ištisas Romos tūkstantmetis, bet net jeigu istorijos pamokas pramiegojote – sekti pasakojimu gana paprasta. Knyga patiks visiems, kuriems vien nuo žodžių tribūnas ar Jupiterio šventykla nutįsta seilė, bet dar labiau rekomenduoju tiems, kurie tų sąvokų net nėra girdėję. Kitaip tariant, jeigu norite sužinoti naujų dalykų, bet datomis ir vardais perkrautos istorinės knygos kelia žiovulį – M.Beard jums turėtų patikti.
Kodėl apskritai verta šia tema pasidomėti? Visų pirma, tai būdas pažinti save ir visą Vakarų civilizaciją, nes iš senovės romėnų pasiskolinome ne tik daugybę žodžių ir išradimų, kuriuos šiandien sėkmingai naudojame, bet ir požiūrį į pasaulį. Vis dėlto, M.Beard atvirauja: „Nesu tokia naivi kaip anksčiau ir negalvoju, kad Romos, Graikijos ar bet kurios kitos senovės civilizacijos istorijos pamokas turėtume priimti tiesiogiai.“
