– Kokia geriausia knyga, kurią perskaitėte šiais metais?
– Man patiko Hilary Mantel knyga „Pateikite kūnus“ beveik taip pat kaip jos praeitas kūrinys „Vilko dvaras“. Jos sukurtas Tomo Kromvelio paveikslas yra labai patrauklus, turint omeny, kad dažniausiai jis vaizduojamas tamsiai, rodomas kaip Henriko VIII „raumenys“. Man patiko Nathaniel Philbrick knyga „Bunker Hill“, kurioje aprašomas Amerikos Nepriklausomybės karas. Ši knyga man patiko dėl tų pačių priežasčių: dėl gerai ištirtos istorijos, kuri pasirodo turinti daugiau niuansų ir labiau patraukianti dėmesį nei visuotinai nusistovėje mitai.
– Jei reikėtų įvardinti mėgstamiausią rašytoją, kas tai būtų?
– Markas Twainas – už tai, kad knygoje „Haklberis Finas“ sugebėjo nuostabiai suderinti siužeto vystymą su personažų kūrimu.
– Kokios istorijos Jums patinka?
– Man patinka skaityti apie asmenines dramas istorinių įvykių fone: Colum Mc Cann „TransAtlantic“ ir „Let the Great World Spin“, Ian Mc Ean „Sweet Tooth“.
– Kaip knygos, kurias Jūs skaitote, įkvepia rašomas dainas?
– Žinoma, dainų kūrimas yra visiškai skirtinga meno rūšis nei romanų rašymas – kartais, kuomet tenka didžiules idėjas suspausti į rimuotus kupletus, tai atrodo atvirkštinis procesas.
Tačiau man įdomu, kad dažnai romanai pradedami eilėraščio ar dainos ištrauka, taigi šios teritorijos kartais iki tam tikro lygio persikloja. Mano mėgstamiausios dainos yra tos, kuriose pasakojama kažkokia istorija, tai apsakymai, telpantys į tris minutes. Mano mėgstamiausios knygos yra išplėtotos dainos. Kas kita yra „Šimtas metų vienatvės“, jeigu ne opera? Ir puiki opera!
– Kokias knygas radę jūsų lentynose galbūt būtume nustebę?
– Visus P.G.Woehouse kūrinius, man patinka jų nekaltas eskeipizmas.
– Ar Jūs skaitote psichologines pagalbos sau knygas? Galbūt galėtumėte ką nors rekomenduoti?
– Pagalbos sau knygas? Ar tai nėra oksimoronas?
Girdėjau, praėjusią vasarą Maskvoje buvo teisiamas miręs žmogus, Volandui tai patiktų
– Kokia knyga padarė Jums didžiausią įtaką?
– Turbūt Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“. Tai nuostabi, griaunanti Sovietų Rusijos satyra. Girdėjau, praėjusią vasarą Maskvoje buvo teisiamas miręs žmogus, Volandui tai patiktų.
– Jeigu galėtumėte pareikalauti, kad prezidentas perskaitytų kažkurią knygą, kuri tai būtų?
– Marcus Aurelius „Meditations“, ji apie stoicizmą ir valdžios ribotumą. „Atsibudęs pasakyk sau: žmonės, su kuriais man šiandien teks susidurti, bus nedėkingi, arogantiški, nesąžiningi, pavydūs ir nemandagūs. Jie yra tokie todėl, kad negali atskirti gėrio nuo blogio. Tačiau aš mačiau gėrio grožį ir blogio bjaurumą ir supratau, kad einantys klaidingu keliu yra tokios pačios prigimties kaip ir aš – jie nėra to paties kraujo ir gimę ne tuo pačiu metu, tačiau turi tokį patį protą ir tą pačią dieviškumo patirtį“.
– Kokios knygos yra ant Jūsų kavos staliuko?
– Albert Camus „Solitude and Solidarity“, – nuostabus žmogaus ir rašytojo portretas, kurį redagavo jo dukra Catherine, taip pat Ellen Von Unwerth „ Fräulein“. Na, o ko jūs tikėjotės?
– Jeigu galėtumėte susitikti kažkurį rašytoją – gyvą ar jau mirusį, kas tai būtų? Ką norėtumėte susitikimo metu sužinoti?
– Aš norėčiau paklausti Shakespeare'o, ar jis kūrė vaikščiodamas, ar sėdėdamas?
– Ką ketinate skaityti artimiausiu metu?
– Svarstau, ar skaityti „My Lunches With Orson“, ar Daniel C.Dennett „Intuition Pumps and Other Tools for Thinking.”
