„Aš pasakiau savo agentei – Galia, jie ketina sukurti kitą filmą, nors aš dėl jo nebuvau tikra. Vienintelis dalykas, kuris man buvo tikras, ko gero, buvo užmokestis“, – pasakojo S.Aleksijevič Laisvosios Europos radijui.
Penkių dalių miniserialas apie tragediją atominėje elektrinėje sulaukė milžiniško pasisekimo ir komplimentų, ir S.Aleksijevič čia nebuvo išimtis.
Sužinojau, kad Rusija kurs savo serialą apie Černobylį, apie „mūsų“ agentų kovą su Amerikos šnipais elektrinėje. Dieve mano, praėjo 30 metų, bet suvokime niekas nepasikeitė, – sakė S.Aleksijevič.
Kaip paveikė baltarusių suvokimą
„Tai man padarė įspūdį. Tai labai stiprus serialas. Jame yra kažkas estetiško, kas paliečia šiuolaikinių žiūrovų sąmonę. Ten yra ir baimės, stiprių argumentų. Yra ir grožio. Ten yra kažkas tokio, kas mane visada neramina kalbant apie blogį, kas nėra matoma plika akimi ir pernelyg painu“, – pasakojo Nobelio premijos laureatė.
Rašytoja pasakojo, kad jos draugai baltarusiai, 1986 m. balandžio 26 d. sprogus reaktoriui nukentėję nuo į atmosferą išsibarsčiusių branduolinių nuosėdų, dabar suprato tikrąjį tragedijos mastą.
„Mes esame liudininkai naujo fenomeno, kuris paveikė baltarusius, nukentėjusius nuo tragedijos, jie galvojo, kad žino viską, bet serialas pakeitė jų suvokimą apie Černobylį, ir dabar apie šią tragediją jau kalba kitaip, nauju būdu. Filmo autoriai tai pateikė kitaip, nes jie yra iš visai kito pasaulio, ne iš Baltarusijos, ne iš mūsų regiono“, – pasakojo ji.
Jauni baltarusiai į aplinkosaugą jau žiūri kitaip
Filmas, pasak jos, ypač paveikė jaunų baltarusių suvokimą apie Černobylį. „Nieko keista, kad daug jaunų žmonių matė šį serialą. Jie sakė, kad jį žiūrėjo kartu klubuose ir apie tai diskutavo. Jie yra kitokie. Jie klausimą apie aplinkos apsaugą jau supranta kitaip, per Vakarų prizmę“, – pasakojo rašytoja.
S.Aleksijevič taip pat gyrė sprendimą „Černobylio“ režisieriumi skirti Johaną Rencką. „Režisierius pagal tautybę yra švedas. Ir švedų sąmonėje yra gilus susirūpinimas aplinkosauga“, – pabrėžė rašytoja.
S.Aleksijevič knyga „Černobylio malda“ buvo šaltinis, kuriuo rėmėsi serialo scenarijaus autorius ir prodiuseris Craigas Mazinas. Birželio 16 dieną tviterio žinutėje jis rašė, kad kai kuriuos istorinius faktus ir mokslinę informaciją praleidęs, tačiau S.Aleksijevič „Černobylio maldoje“ jis radęs grožį ir liūdesį.
Nuo sovietmečio autentiškų baldų iki to meto šiukšliadėžių ir drabužių – „Černobylis“ yra giriamas už neįtikėtiną atidumą detalėms, netgi realiems dialogams, daug jų įrašyta pačios S.Aleksijevič.
„Tame seriale ir jame rodomų žmonių reakcijose yra daug mano pačios teksto. Pavyzdžiui, kai žmonės stovi ant tilto ir žavisi elektrinės gaisru. Taip yra užfiksuoti tie pirmieji įspūdžiai, ėję po incidento. Pasaulio reakcija taip pat. Režisierius patvirtino, kad visa tai yra iš mano knygos. Aš turiu sutartį su jais dėl autorystės teisių“, – paaiškino Nobelio premijos laureatė.
Apie moterį seriale
Kai kas gali pamanyti, kad seriale rodoma Baltarusijos branduolinės energetikos mokslininkė Ulana Chomiuk yra sukurta pagal pačią S.Aleksijevič.
Tačiau miniserialo kūrėjai sako, kad į moters lūpas „Černobylyje“ įdėjo visų mokslininkų, dalyvavusių šalinant tragedijos pasekmes, poziciją. S.Aleksejevič taip pat nemano, kad U.Chomiuk sukurta pagal jos asmenybę.
„Aš nemanau, kad jie sukūrė U.Chomiuk turėdami mintyse mane. Eimuntas Nekrošius prieš mirtį pastatė spektaklį „Cinkas“ pagal mano knygą. Ten, manau, buvau pagrindinė figūra, tačiau moteris seriale tikrai nėra panaši į mane“, – dėstė Nobelio premijos laureatė.
Tačiau ji gyrė sprendimą į serialą įvesti moters personažą. „Filme būtinas lyderis, moteris, nes jie perėmė mano požiūrį į gyvenimą, tą moteriškumo jausmą, moters pasaulį. Man tai labai svarbu. Pačioje mano knygoje yra moterų herojų. Seriale tai geriau perteikia santykį su gyvenimu, o moteris yra labai pajėgi aptikti ryšį. Todėl tikriausiai „Černobylyje“ buvo būtina turėti moterį, ne tik Legasovą, nes jei būtų buvę du vyrai, nebūtų jokios istorijos. Jie pristatė moterį ir ją supažindino su vyru, ir iš to atsirado dvi perspektyvos. Tai labai įdomu“, – teigė Baltarusijos rašytoja.
Apie pasikeitusį Rusijos žiniasklaidos elgesį
O kaip dėl faktinių neatitikimų – filmo kritikai mėgsta tai pastebėti. Rašytoja sako, kad tai nėra svarbu.
„Pirmiausia tai yra meninis filmas, ir autorius pateikė savo interpretaciją ir dalykų suvokimą. Bet kritikai sako – ministras buvo storas, senas, o čia – jaunas. Arba langai daugiabučiuose ne tokie. Jeigu taip mąstote, tai pažiūrėkite „Šarvuotį Potiomkiną“, taip tikrai nevyko revoliucija, kaip rodoma filme“, – pasakojo ji.
„Laisvosios Europos radijas“ Nobelio laureatės teiravosi ir apie tai, ką ji mano apie Rusijos žiniasklaidos reakciją į HBO „Černobylį“. S.Aleksejevič pastebėjo, kad pradžioje cenzūruojama Rusijos žiniasklaida buvo labai pozityviai nusiteikusi, tačiau po to kažkas Kremliuje atsitiko, kad iškilo labai patriotiniai balsai.
„Dabar pasirodė informacija, kad Rusija kurs savo serialą apie Černobylį, apie „mūsų“ agentų kovą su Amerikos šnipais atominėje elektrinėje. Dieve mano, kai aš tai paskaičiau, pagalvojau, kad praėjo 30 metų, ir iš tiesų suvokime niekas nepasikeitė“, – sakė ji.
Rašytoja sako, kad HBO sukūrė stiprų klasikinį serialą su svarbia žinia, kurią turi išgirsti visi. „Svarbiausia, aš norėčiau, kad žmonės pažiūrėtų ir pagalvotų apie pasaulį, kuriame mes kuriame tokius pavojus, ir dar daugiau. Dirbtinis intelektas, robotai. Tai yra visiškai naujas pasaulis“, – kalbėjo S.Aleksejevič.
