Vertėjas, rašytojas, filosofas ir poetas T.Venclova kasmet lietuvius gąsdinančių emigracijos skaičių nebijo. 40 metų gyvenęs svetur, pagaliau nusprendė grįžti į gimtąjį Vilnių.
Anot jo, kultūrinis gyvenimas Lietuvos sostinėje dar niekada nebuvo toks įdomus: „Vilniuje, ko gero, įdomesnių spektaklių ar koncertų yra. Ir parodos taip pat puikios. Ne taip seniai valdovų rūmuose vyko Florencijos dailininkų paroda. Na nė kiek ne blogiau nei pačioje Florencijoje.“
JAV gyvenęs ir prestižiniame Jeilio universitete dirbęs eruditas nusipirko butą visai prie pat Vilniaus senamiesčio. Šias šventes T.Venclova pasitinka JAV, bet tikisi, kad kitąmet prie šventinio stalo sės savo gimtinėje.
Simboliška, bet kartu su grįžimu į Vilnių šiemet pasirodė ir pirmasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas. T.Venclova siekia, kad šis mokslinės literatūros darbas sudomintų skaitytojus savo kalbos stiliumi.
Pasak jo, dažnai, rašydami Lietuvos istoriją, akademikai pasineria į vadovėlinės kalbos pinkles. O tai trukdo skaitytojui džiaugtis knyga ir patirti paprastą skaitymo malonumą.
„Man rūpėjo, kad būtų paskaitoma, jog skaitytojas galėtų lengvai slysti iš puslapio į puslapį. Kad būtų taisyklinga ir (pagal galimybes) gyva kalba“, – tikina T.Venclova.
„Lietuvos istorija visiems“ apima tūkstančius metų Lietuvos žmonių ir visuomenės vystymosi. Knygoje nupasakojamas istorijos periodas nuo neandertaliečių laikų iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir pripažinimo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.