Tarp labiausiai vagiamų knygų – V.Adamkaus, B.Sruogos ir A.Jagelavičiūtės kūriniai

Prezidento Valdo Adamkaus knyga „Paskutinė kadencija“ iki šių metų gegužės nelegaliai buvo parsisiųsta kiek daugiau nei 200 tūkst. kartų, Balio Sruogos „Dievų miškas“ bei Algirdo Kuzmos „Himalajai“ – po 140 tūkst. kartų. Toliau populiariausių autorių sąraše rikiuojasi Agnė Jagelavičiūtė, Diana Jušmanovaitė, Algimantas Čekuolis.
Valdo Adamkaus knyga
Valdo Adamkaus knyga / ELTA nuotr.

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenimis, Lietuvoje veikia 20 nelegalių e-knygų dalijimosi platformų, neskaičiuojant įvairių slaptų grupių socialiniuose tinkluose.

„Tokiose svetainėse populiariausi autoriai gali skaičiuoti iki kelių šimtų tūkstančių nelegalių parsisiuntimų“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Skirtingose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad elektroninėse skaityklėse nelegaliai atsisiųstų knygų procentas gali svyruoti nuo 20 (Jungtinė Karalystė) iki 60 (Vokietija) ar 90 (Nyderlandai).

Viganto Ovadnevo / 15min nuotr./Agnės Jagelavičiūtės knyga „Mažos nuodėmės taisyklė“
Viganto Ovadnevo / 15min nuotr./Agnės Jagelavičiūtės knyga „Mažos nuodėmės taisyklė“

„Kol mes džiaugiamės savo nemokama sėkme, autoriai, kurių kūrinius vagiame, lieka be atlygio ir motyvacijos kurti toliau. Natūralu, jog kartu su motyvacija drastiškai krenta ir naujai išleidžiamų knygų skaičius“, – rašoma pranešime.

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė teigia, jog nuo 4580 pavadinimų knygų, išleistų 2008 metais, naujai išleidžiamų knygų skaičius sumažėjo iki 3272 pavadinimų 2016-aisiais. Vagystės internete, jos teigimu, – viena iš to mažėjimo priežasčių.

„Vagystė visada yra skriauda. Šiuo atveju vagiama iš skaitytojų, autorių, leidėjų. Leidėjas parduoda mažiau knygos egzempliorių, tad mažėja jo galimybės investuoti į naujas knygas, naują turinį, – pasakoja R.Elijošaitytė-Kaikarė. – Piratavimo mastai Lietuvoje yra didžiuliai, o tai kelia nepatogumų ir platesniam e-knygų rinkos atsiradimui: dažnai žmonėms atrodo, jog internete visas turinys turi būti prieinamas nemokamai, tad mokėti už internetinį turinį tiesiog nėra tradicijos. Dėl šios priežasties elektroninės knygos vis dar lieka nišine rinka.“

LLA vykdomoji direktorė teigia, jog būdų kovoti su vagystėmis internete yra, tačiau tam reikalingas aktyvus visų suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimas, veiksmų turėtų imtis ir pati Vyriausybė – juk nelegalų turinį platinančios svetainės uždirba didžiulius pinigus, tačiau mokesčius slepia.

„Vienas iš būdų – mokestinės bazės peržiūra skatinant elektroninių knygų leidybą. Šiandien spausdintiems leidiniams taikomas sumažintas 9 proc. PVM, o skaitmeniniams – standartinis 21 proc. PVM tarifas, – siūlo R.Elijošaitytė-Kaikarė. – Svarbus yra gyventojų švietimas, nuolatinis kalbėjimas apie intelektinio turinio vagysčių žalą – juk Lietuvoje piratavimo mastai vieni didžiausių pasaulyje. Taip pat, vagystės internete siejamos ir su nebaudžiamumu, tad visuomenės dėmesys, griežtesni įstatymai ir baudos taip pat galėtų šį reiškinį sumažinti.“

Severinos Venckutės nuotr./ Rūta Elijošaitytė-Kaikarė
Severinos Venckutės nuotr./ Rūta Elijošaitytė-Kaikarė

Ji sako, jog šiandien legalios knygų skaitymo platformos tampa vis paprastesnės ir patogesnės naudoti, o ir knygų pasirinkimas jose džiugina.

„Elektronines knygas leidžia daugelis leidyklų, savo išleistas popierines knygas pritaikydamos elektroninėms skaityklėms: „Alma littera“, „Baltos lankos“, „Eugrimas“, „Kitos knygos“. Leidykla „Naujas vardas“ leidžia išskirtinai tik elektronines knygas. Didelis elektroninių knygų pasirinkimas yra platformose skaitykle.lt, knygute.lt, milzinas.lt“, – savo legalių platformų pasirinkimais dalijasi LLA vykdomoji direktorė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis