Leidykla VAGA kviečia skaityti bestseleriu tapusią Gaboro Maté knygą „Kai kūnas sako ne“ ir nuodugniau pažvelgti į tai, kaip užgniaužtos emocijos negailestingai prasiveržia sunkių ligų pavidalu, nors sergančiajam ir gydytojams dažnai atrodo, jog jas nulemia genetika ar nesveikas gyvenimo būdas.
Knygos autorius atkakliai laikosi požiūrio, kad medicina šiandien vis dar skiria per mažai dėmesio žmogaus psichosomatikos ir kūno ryšiui, todėl pateikia akivaizdžių įrodymų apie svarbų psichinės savijautos ir žmogaus organizmo santykį.
„Žmonės visada intuityviai suvokė, kad protas ir kūnas yra neatskiriami. Modernieji laikai atnešė nevykusį atskyrimą, atotrūkį tarp to, ką žinome visa savo esybe, ir to, ką mąstantis protas priima kaip tiesą. Iš šių dviejų žinojimo rūšių, mūsų nelaimei, dažniausiai laimi siauresnysis. Todėl jaučiu didžiulį malonumą ir garbę skaitytojui pristatyti šiuolaikinio mokslo atradimus, kurie dar kartą patvirtina senovės išminties intuicijas. Tai buvo pagrindinis tikslas rašant šią knygą. Kitas tikslas – paskatinti streso valdomą visuomenę pažvelgti į veidrodį, kad galėtume suvokti, kaip įvairiausiais nesąmoningais būdais padedame atsirasti kamuojančioms ligoms. Šis leidinys – ne vaistų receptai, bet tikiuosi, kad skaitytojams patarnaus kaip asmeninių pokyčių katalizatorius. Receptai sukuriami išorėje, o kinta vidus“, –sako knygos autorius.
Leidyklos VAGA knygoje „Kai kūnas sako ne“ Gaboras Maté aprašo įvairių pacientų susirgimus sunkiomis, chroniškomis ligomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nelaiminga lemtis. Tačiau paskatinęs juos papasakoti apie praeityje patirtas skausmingas psichologines patirtis, autorius tiek pacientams, tiek skaitytojams pamažu atveria stulbinamus ryšius tarp vienatvės, užgniaužto pykčio, tėvų meilės stygiaus ir tokių ligų kaip cerebrinis paralyžius, vėžys ir kitos autoimuninės ligos.
„Marija keturiasdešimtmetė, smulkaus kūno sudėjimo, švelni ir mandagi. Ji, turinti vyrą ir tris vaikus, mano paciente buvo jau aštuonerius metus. Jos šypsena slėpė drovumą, vos pastebimą nevisavertiškumo kompleksą. Dažnai juokdavosi. Kai amžinai jauname veide nušvisdavo šypsena, negalėjai neatsakyti tuo pačiu. Pagalvojus apie Mariją, mano širdį vis dar aplanko šilti jausmai ir suspaudžia liūdesys. Mudu su Marija daug nesikalbėdavome, kol liga, turėjusi atimti jai gyvybę, pradėjo siųsti pirmuosius ženklus. Pradžia atrodė gana nekaltai: kelis mėnesius negijo adata įdurtas piršto galiukas. Kitaip sakant, atsirado Reino sindromas, kai susiaurėja mažosios arterijos, varinėjančios pirštuose kraują, ir audiniams trūksta deguonies. Kartais gali prasidėti gangrena, deja, Marijai būtent taip ir nutiko.
<...> Nei specialistai, nei aš, kaip Marijos šeimos gydytojas, niekada nepasvarstėme, kas, atsižvelgiant į konkrečias moters patirtis, dar galėjo prisidėti prie ligos. Niekas nesidomėjo psichologine jos būsena prieš prasidedant ligai, ir kaip tai paveikė eigą bei galutinę baigtį. Mes tik gydėme kiekvieną fizinį simptomą: vaistai nuo uždegimo ir skausmo, gangrenuotų audinių šalinimo ir kraujotakos gerinimo operacijos, fizioterapija judėjimui atkurti. Vieną dieną visiškai netikėtai, atsiliepdamas į kuždančią nuojautą, kad Marija turi būti išklausyta, pasiūliau valandėlei susitikti: galės daugiau papasakoti apie save ir savo gyvenimą. Jai pradėjus kalbėti, viskas paaiškėjo. Po klusnumu ir nedrąsumu slypėjo didžiulis slopinamų emocijų klodas.“
Knyga „Kai kūnas sako ne“ – itin vertinga psichologams, psichoterapeutams, gydytojams, pacientams ir visiems, kurie siekia suprasti, kodėl sergame sunkiomis ligomis. Ši publikacija skatina susimąstyti, ar tikrai esame atviri patys sau sakydami„Man viskas gerai“. Taip pat knygoje yra pristatoma, ką reikėtų daryti norint išvengti tokių ligų kaip artritas, išsėtinė sklerozė, diabetas. Leidinyje „Kai kūnas sako ne“ sužinosite, kas yra „Vėžio asmenybė“, ar įmanoma mirti nuo vienatvės ir kokia klastinga gali būti slopinamo streso kaina.
Gaboras Maté – žymus psichiatras, neurologijos, fiziologijos asmenybės raidos ir traumos ekspertas. Gimęs 1944-ųjų nacistinėje Vengrijoje, išgyveno holokaustą, kurio metu buvo nužudyti jo seneliai. 1955 m. Gaboras Maté kartu su šeima emigravo į Kanadą ir tapo gydytoju, daugiausia dirbančiu su žmonėmis, kenčiančiais nuo rimtų psichikos problemų ir sunkių priklausomybių.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką
Kitaip nei daugelis disciplinų, medicina dar neperprato svarbios Einsteino reliatyvumo teorijos, kad stebėtojo padėtis daro įtaką stebimam reiškiniui ir stebėjimo rezultatams. Kaip pažymėjo čekų ir kanadiečių streso tyrinėtojas Hansas Selye’is, neištirtos mokslininko prielaidos lemia ir riboja tai, ką jis atranda. „Dauguma iki galo nesuvokia, kokiu mastu moksliniai tyrimai ir jų rezultatai priklauso nuo asmeninio atradėjų požiūrio, – rašė knygoje The Stress of Life. – Amžiuje, kuris taip labai priklauso nuo mokslo ir mokslininkų, šis esminis dalykas reikalauja ypatingo dėmesio.“ Šiuo sąžiningu ir atviru įvertinimu Selye’is, pats būdamas gydytojas, išreiškė tiesą, kurią net ir dabar, praėjus ketvirčiui amžiaus, mažai kas suvokia.
Kuo labiau gydytojai specializuojasi, tuo daugiau žino apie tam tikrą kūno dalį ar organą ir tuo mažiau supranta tą kūno dalį ar organą turintį žmogų. Asmenys, kuriuos apklausiau, rengdamas šią knygą, beveik vienbalsiai teigė, kad nei specialistai, nei šeimos gydytojai niekada nepasiūlė giliau patyrinėti asmeninio, subjektyvaus savo gyvenimo turinio. Jų nuomone, dauguma jų bendravimo su medikais atvejų toks dialogas nebuvo skatinamas. Kalbėdamas su kolegomis specialistais apie tuos pačius pacientus, pastebėjau, kad net ir po daugelio metų gydymo gydytojas gali visiškai nieko nežinoti apie paciento gyvenimą ir patirtį už siaurų ligos ribų.
<...> Kas yra psichoneuroimunologija? Kaip išsiaiškinau, ne kas kita, kaip mokslas apie proto ir kūno sąveiką, neatskiriamą emocijų ir fiziologijos vienovę žmogaus raidoje, kuri trunka visą gyvenimą tiek esant geros sveikatos, tiek sergant. Šis bauginančiai sudėtingas žodis reiškia, kad disciplina tyrinėja, kaip psichika – protas ir jo emocijų turinys – glaudžiai sąveikauja su nervų sistema, ir kaip jos abi sudaro esminį ryšį su imunine apsauga. Kai kurie šią naują sritį pavadino psichoneuroimunoendokrinologija, norėdami parodyti, kad endokrininis, arba hormoninis, aparatas taip pat yra viso kūno atsako sistemos dalis. Inovatyvūs tyrimai atskleidžia, kaip šie ryšiai veikia iki pat ląstelių. Sukūrėme mokslinį pagrindą to, ką žinojome anksčiau, ir ką, savo didžiuliam nusivylimui, pamiršome.
Gabor Maté „Kai kūnas sako ne“, iš anglų kalbos vertė Giedrė Bacevičienė, leidykla VAGA, 2023.
