Monografiją apie pirmosios Lietuvos respublikos interjerus išleidusi L. Preišegalavičienė pastebi, kad butuose ir daugelyje to meto visuomeninių pastatų – bankuose, mokyklose, dailininkų dirbtuvėse – į akis krenta tautiškumo motyvas – net iš užsienio atvežti baldai aptraukti tautiniais raštais išmargintais gobelenais, mėgstami buvo koplytstulpio formos šviestuvai. Knygos autorė pasakoja, jog prieš karą interjerus visuomeniniuose pastatuose ir butuose kurdavę geriausi architektai ir ši paslauga buvusi nepigi.
„Kaune buvo be galo daug baldų gaminančių įmonių, šviestuvai, beje, buvo labai dažnai importuojami, nebent tautinio stiliaus formos šviestuvai buvo gaminami Lietuvoje. Autorinius interjerų projektus reikėdavo kurti tuomet, jei užsakymas buvo susijęs su reprezentacinių patalpų įrengimu. Santechnika buvo importuojama, liftai, kuriuos puikiai išlikusius šiandien taip pat galime rasti, irgi buvo importuojami“, – pasakojo monografijos autorė L. Preišegalavičienė.
Tarpukario interjeruose modernizmas buvo derintas su tautiškumu, stengtasi pabrėžti europietiškumą, maišytos rytų ir vakarų interjero detalės.
Mokslininkė knygoje neliečia Vilniaus ir Klaipėdos kraštų, tačiau aprašo Lietuvos žydų, lenkų, rusų pastatų interjerus. Sako, informaciją rinkusi įvairiais keliais, dirbo ne tik Lietuvos, bet ir Jeruzalės, Rygos, Berlyno muziejų archyvuose, bendravo su amžininkais. Nepriklausomybės akto signataro, finansininko Jono Vailokaičio dukra atskleidė, kad į Vakarus pasitraukusi šeima namuose Kaune paliko 12 vertingų žinomų Vakarų Europos tapytojų paveikslų, kuriuos greičiausiai pasisavino okupantai.
„Susirašinėjau su J.Vailokaičio dukra Ramute Vailokaityte Backer ir tai buvo tikrai nepaprastai vertinga medžiaga, nes netgi namo brėžinių iki šiol nėra išlikusių, net nebuvo žinoma, koks buvo namo planavimas, kokie planai, o ji yra man atsiuntusi, papaišiusi ranka“, – darbo užkulisius, rašant knygą, atskleidė autorė.
Išlikusių tarpukario interjerų, tokių kaip Lietuvos banke, Kaune, – nedaug. Mokslininkė sako, tik dabar, sužinoję daugiau istorijos, pradedame juos saugoti – esą prieš dvidešimt metų lengva ranka būdavo išmetami prieškariu gaminti vertingi baldai, šviestuvai. Tokia monografija apie tarpukario interjerus – pirmoji šalyje.
