Leidybos namai „Terra Publica“ mini veiklos 20-metį. Kaip per šiuos metus keitėsi leidyba Lietuvoje?
Danguolė: Visam leidybos sektoriui apžvelgti reiktų keleto puslapių, nes pokyčių būta daug ir įvairių: mažėjo knygų tiražai, daugėjo pavadinimų, keitėsi negrožinių kūrinių temos, formavosi naujos grožinės literatūros tradicijos, kartu su vaikais užaugo ir vaikiškų knygų veikėjai, mažėjo knygų skaitomumas, keitėsi skaitytojo portretas.
Vytautas: Kiekvienas dešimtmetis užaugina naują leidėjų kartą. 2001 metais knygų leidybos sektoriuje aiškiai dominavo buvusios valstybinės ir nepriklausomybės pradžioje įkurtos leidyklos. „Terra Publica“, galima sakyti, buvo antrosios leidyklų bangos kūdikis, o per dvidešimtį metų matėme dar du leidyklų kūrimosi periodus: po 2008–2009 metų krizės ir prieš karantino pandemiją. Smagu stebėti sektoriuje jaunus veidus, kitokį, modernų požiūrį į verslą ir knygas.
Veiklos jubiliejus – puiki proga pažvelgti į praėjusius metus ir įvertinti, ką pavyko pasiekti. Kokiais leidiniais ar įgyvendintais projektais didžiuojatės labiausiai?
Danguolė: Šiuo metu leidybos namai „Terra Publica“ leidžia ne tik knygas, bet ir stalo žaidimus, jau 6 metus vedame edukacines pamokas mokyklose. Tad labiausiai džiugina ir į priekį veda naujos idėjos, galimybė jas įgyvendinti Lietuvoje. Stebint kitų šalių knygų, stalo žaidimų pasiūlą, labai norisi savo šalies žmonėms pasiūlyti pačius geriausius dalykus, tai labai motyvuoja.
Pats brangiausias širdžiai projektas? Tai vaikų knygų leidykla „Debesų ganyklos“! Nėra nieko svarbiau nei vaikai, tai pati geriausia šalies ir visuomenės investicija. Labai aiškiai matau šio darbo prasmę, o tai, kad einame geru keliu, rodo mūsų rezultatai: prieš savaitę dviejų leidyklos „Debesų ganyklos“ knygų vertimai buvo įvertintomis svarbiausiomis vaikų literatūros premijomis. Tai knygos „Blogykla“, kurią iš čekų kalbos išvertė Aigustė Vykantė Bartkutė, ir ,,Kaip aš netyčia parašiau knygą“ – ją iš nyderlandų kalbos vertė Birutė Avižinienė.
Vytautas: Aš šiandien didžiuojuosi, kad mes esame tiek stiprūs, jog galime dirbti su televizijos laidų leidybiniais projektais – 2017 metais startavome su pirmąja LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ knyga, o šiuo metu leidžiame TV viktorinų „Auksinis protas“, „Kas ir kodėl?“, „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ knygas ir stalo žaidimus. Televizijoje gyvenimas virte verda, ir norėdamas suspėti su joje dirbančių žmonių greičiais, gana lėtokame leidybos versle turi įsijungti pačią aukščiausią pavarą.
Kokiomis nuotaikomis pasitinkate dvidešimtmetį? Ko artimiausiu metu gali tikėtis skaitytojai?
Danguolė: Mūsų patys ištikimiausi skaitytojai tikriausiai yra keliautojai ir mažieji skaitytojai. Pirmieji turėtų čiupti į ranką ką tik pasirodžiusį puikaus autoriaus Ramūno Šukausko kelionių vadovą „Nesėdėk namuose. 100 Lietuvos pažintinių takų“, ir tiek juos namuose kas bematytų! Užtat patys keliautojai gali pamatyti tikrai labai daug! Tikrai neliks nuskriausti ir mažieji skaitytojai: mokyklos detektyvų gerbėjai galės vasarą leisti kartu su šauniausia Izos draugų kompanija („Šmėkla prie mokyklos perėjos“), nuotykių mėgėjai galės juos užuosti antrojoje knygų serijos „Kvapų vaistinė“ dalyje, o Karlo Olsbergo gerbėjai – jau kiek vyresni, pabaigs mistinę trilogiją knyga ,,Berniukas akligatvyje“.
Mūsų patys ištikimiausi skaitytojai tikriausiai yra keliautojai ir mažieji skaitytojai.
Vytautas: 20-metį pasitinkame pokarantininėmis nuotaikomis. Žinodami, kad keliavimas po užsienio valstybes šiemet dar bus keblus, šiam vasaros sezonui atnaujinome jau 10-us metus leidžiamą oranžinį kelionių vadovą „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“. Tai didžiausios apimties turizmo žinynas šalyje, jame aprašyta net 1500 lankytinų vietų, publikuojama 600 nuotraukų. Ir pati karščiausia naujiena – ką tik prekybos lentynose pasirodęs pažintinis stalo žaidimas „Įdomiausios kelionės po Lietuvą. Didysis stalo žaidimas“, kurį išsipakavus galima pakeliauti neiškeliant kojos iš namų. Tai puikus lavinamasis žaidimas norintiems žinoti Lietuvos miestus ir mokytis geografijos.
Leidybos namai vienija prekių ženklus „Terra Publica“, „Debesų ganyklos“ ir „Virtuvės knyga“. Ar sunku tuo pačiu metu užtikrinti skirtingų prekių ženklų sėkmę?
Danguolė: Niekada nesusimąsčiau apie šią problemą. Šiek tiek painiavos yra, bet skirtingi leidybos prekių ženklai sukurti tam, kad būtume kuo arčiau savo skaitytojo. Štai, pavyzdžiui, vaikų leidyklos pavadinimą ir netgi vizualą sukūrė vaikai, jiems debesėlis labai puikiai tiko mintims vaizduoti. Iš tiesų, debesėlį surasti ant knygos vaikui kur kas lengviau nei perskaityti lotynišką pavadinimą „Terra Publica“. Kiekvienas prekių ženklas turi savo gerbėjų ratą, skirtingą brandą. Iš tiesų, kai turi gerą komandą, daugelis problemų sprendžiasi pačios.
Vytautas: Didesnė problema, kad interesantai painioja ir neskiria leidyklos nuo spaustuvės. Dažnam žmogui tai lygybės ženklas ir atvykę į leidyklą pasigenda spausdinimo mašinų, popieriaus giljotinų, konvejerių. O sutalpinti tris prekių ženklus po vienu stogu nėra taip sudėtinga.
Pastaraisiais veiklos metais leidybos namams tenka veikti pasaulinės pandemijos akivaizdoje. Kaip manote, leidybos srityje tai daugiau iššūkių ar galimybių metai?
Danguolė: Geriems darbams ir geroms idėjoms niekada nėra blogo meto. Taip, žinoma, karantinas parodė savo „ragiukus“, negalėjome mokyklose vesti edukacinių pamokų, tačiau tuo metu kūrėme naujas ir tikiuosi, – dar įdomesnes. Netgi sukūrėme edukaciją apie kaukes ir jų naudojimą mene ir papročiuose! Smagu, kad karantino metu skaitytojai skaitė knygas, o kai kurie jas tik dabar ir atrado. Džiugino tai, kad tėvai galėjo daugiau laiko skirti vaikams ir kartu skaityti knygas. Manau, skirdami laiko skaitymui, jie padarė puikią investiciją į savo vaikų ateitį.
Geriems darbams ir geroms idėjoms niekada nėra blogo meto.
Vytautas: Visų krizių metu vieni nukenčia, o kiti sugeba pamatyti galimybes ir jomis pasinaudoti. Mano nuomone, pandemija ir karantino laikotarpis buvo palankus žmonėms, norintiems grįžti prie knygų kaip pramogos, kur po tuo pačiu viršeliu gali slėptis labai skirtingos istorijos, emocijos, patirtys. O mes per pandemiją ieškojome galimybių, kaip pasiekti skaitytojus, kai knygynai neveikia, renginiai ir mugės uždrausti, ir net negalima judėti į kitą savivaldybę...
Vienas didžiausių šių leidybos namų išskirtinumų – stalo žaidimų kūrimas. Kas paskatino žengti į stalo žaidimų rinką?
Vytautas: Aš puikiai prisimenu, kad pirmuosius stalo žaidimus mes išleidome prieš 10 metų. Bet tada padarėme klaidą: žaidimus pagaminome kaip suvenyrus užsieniečiams apie Lietuvą, tad išleidus tris produktus veiklą teko nutraukti dėl pirkėjų trūkumo (juokiasi). Dabar į stalo žaidimus žvelgiame kaip į masinį produktą, papildantį ar pakeičiantį ne tik knygą, bet visą aktyvų laisvalaikį, tad produktai populiarūs ir perkami.
Danguolė: Tarptautinėse mugėse pamačius, kad daugelis leidėjų šalia knygų yra pagaminę ir lydimuosius produktus – žaislus ar stalo žaidimus, knietėjo šią praktiką išbandyti ir Lietuvoje. Stalo žaidimai – puiki lavinamoji priemonė namuose ir mokykloje, o šviesti visuomenę – vienas iš mūsų leidybos namų tikslų.
Kokią literatūrą jūs patys renkatės skaityti laisvalaikiu? Kokie žanrai, kokios temos patraukia jūsų dėmesį?
Danguolė: Kai pasirenki sau tinkamą darbą, sunku atskirti jį nuo laisvalaikio! Tad nelengva pasakyti, ką skaitau tik šiaip sau, o ką, pavyzdžiui, rinkdama medžiagą pažintinei vaikų knygai. Pastebiu, kad pastaruoju metu knygų krūvoje miegamajame randasi vis daugiau knygų apie Japoniją, Korėją, kitas Azijos šalis. Net tik pažintinių, bet ir grožinių. Nuolat tarp jų įsiterpia apdovanotų knygų vaikams ar paaugliams, bet tai jau gal ir ne laisvalaikis... (juokiasi), nes pati atrenku knygas leidyklos asortimentui. Karantino metu norisi geros, bet ne per sunkios literatūros, tad geros paauglių knygos visai smagiai skaitosi...
Kai pasirenki sau tinkamą darbą, sunku atskirti jį nuo laisvalaikio!
Vytautas: Stengiuosi skaityti apdovanotas, nominuotas užsienio šalių knygas, man tai aiškus kriterijus, kad knyga bus ypatinga. Smalsumo vedinas paskaitau bestselerius, nors grožinės literatūros suaugusiesiems beveik neleidžiame. Įdomu patyrinėti, kuo autorius užkariavo daugiamilijoninės viso pasaulio auditorijos dėmesį. Patinka humoristinio turinio literatūra, tik jos pastaraisiais metais išleidžiama labai mažai.
Dar perskaitau beveik visas „Debesų ganyklų“ leidžiamas knygas paaugliams. Jos nestoros, dažniausiai įveikiamos per 1–2 vakarus, o istorijos dinamiškos, įtraukiančios, herojai atskleidžia šiuolaikinio jaunimo problemas, autoriai puikiai žongliruoja paauglių žodynu.
Visgi daugiausia tenka skaityti pažintinių knygų – enciklopedinių leidinių, turizmo literatūros, saviugdos knygų, verslo vadovėlių – to, ko reikia kasdienei profesinei veiklai.
Ko, žengdami į trečią dešimtį, norėtumėte palinkėti skaitytojams?
Danguolė: Manau, kad knyga yra vienas tobuliausių žmonijos kūrinių, o knygų skaitymas – brandaus, laisvo, išsilavinusio ir stipraus, sprendimus priimančio žmogaus bruožas. Tad žvelgdama į dabarties įvykius, sau ir visiems linkiu gyventi skaitančių ir laisvų žmonių šalyje.
Vytautas: Jei knyga parašyta gerai, skaitydamas žmogus ne tik daug sužino, išmoksta, bet ir pats dalyvauja aprašomų įvykių sūkuryje, patiria herojų išgyvenamas emocijas, įsijaučia į autoriaus sugalvotus veikėjų vaidmenis. Knyga – puiki laiko mašina, galinti akimirksniu perkelti skaitytoją į bet kurį istorinį laikotarpį, bet kurį pasaulio tašką. Jei nemėgstate skaityti knygų, tikriausiai kadaise į rankas papuolė ne tos, kurių jums tuo metu reikėjo. Pabandykite iš naujo, ir patirsite skaitymo džiaugsmą.
